AFP-BNS

Trečiadienį naftos kainos toliau sparčiai kyla į viršų, nes Artimųjų Rytų krizė vėl atsidūrė dėmesio centre, JAV pajėgoms surengus naujus smūgius Iranui po to, kai Hormuzo sąsiauryje buvo užpulti trys laivai.

Šis staigus įtampos suaktyvėjimas padidino susirūpinimą dėl taikos derybų tarp priešininkų, kurie siekia užbaigti konfliktą ir vėl visiškai atidaryti šį svarbų jūrinį transporto kelią.

Brangstanti nafta dar labiau pablogino nuotaikas akcijų biržose, kur vyko naujas technologijų įmonių akcijų išpardavimas, kurį sukėlė abejonės dėl pernelyg aukštų įvertinimų ir dėl to, kada įmonės pradės gauti pelną iš milžiniškų sumų, pastaraisiais metais investuotų į dirbtinio intelekto (DI) sektorių.

JAV kariuomenės centrinė vadavietė pareiškė, kad galingi smūgiai Iranui buvo atsakas į išpuolius prieš laivus, plaukiančius per Hormuzo sąsiaurį, ir kad jie „sukels didelių nuostolių tiems, kurie taikosi į ir puola komercinius laivus“.

Trys laivai nukentėjo netoli Omano, kuris buvo pasiūlęs laikiną tranzito koridorių palei savo pakrantę. Šiai iniciatyvai priešinosi Teheranas, siekiantis nustatyti mokesčius laivams, plaukiantiems Hormuzo sąsiauriu.

Irano užsienio reikalų ministerija apkaltino Jungtines Valstijas nuolat pažeidžiant sutartą susitarimo memorandumą ir pagrasino „imtis ryžtingų priemonių savo interesams ir nacionaliniam saugumui apsaugoti“.

Smūgiai buvo surengti netrukus po to, kai Vašingtonas atšaukė laikiną sankcijų netaikymą Irano naftai.

Abiejų pagrindinių rūšių naftos kainos trečiadienį šoktelėjo daugiau nei dviem procentais. Panašiai tiek jos pakilo ir antradienį. „Brent“ nafta pabrango 2,2 proc. iki 75,76 JAV dolerio už barelį, o „West Texas Intermediate“ naftos kaina pakilo 2,3 proc. iki 72,03 JAV dolerio už barelį.

Londono karališkojo koledžo saugumo ekspertas Andreas Kriegas (Andrejasas Krygas) teigė, kad Iranas yra pasiryžęs laikytis savo reikalavimo imti mokesčius už plaukimą sąsiauriu, o Vašingtonas pareiškė, kad tai nepriimtina.

„Dabar esame jautriame laikotarpyje, kai nagrinėjamos galimos Irano rinkliavų ar mokesčių sistemos alternatyvos, – agentūrai AFP sakė jis. – Iranas siunčia aiškų signalą, kad jokia alternatyva nebus priimta.“

Nukentėjo ir akcijų rinkos. Nauja įtampa tarp JAV ir Irano prisidėjo prie technologijų sektoriaus nuosmukio, kuris per pastaruosius dvejus metus buvo akcijų rinkos varomoji jėga, padėjusi rinkoms pasiekti daugybę rekordinių aukštumų.

Azijos akcijų rinkų kilimo simboliu laikomas Seulo biržos indeksas KOSPI trečiadienį smuko daugiau nei vienu procentu ir nuo praėjusį mėnesį pasiekto rekordinio lygio prarado daugiau nei 20 proc.

„Samsung“ vėl patyrė smūgį po antradieninio kritimo, kuris įvyko nepaisant prognozių, kad antrojo ketvirčio veiklos pelnas šoktelėjo daugiau nei 1800 procentų dėl didelės DI lustų paklausos.

Nuostolių patyrė ir Tokijas, Šanchajus, Sidnėjus, Singapūras, Velingtonas bei Taipėjus. Tačiau Honkongo biržos indeksas pakilo daugiau nei vienu procentu.

JAV doleris toliau stiprėja kitų valiutų atžvilgiu, nes perspektyva, kad tiekimas iš Artimųjų Rytų vėl gali nukentėti, sustiprino nuogąstavimus, jog infliacija gali išlikti aukšta ilgiau nei buvo baiminamasi, o tai daro spaudimą JAV centriniam bankui didinti palūkanų normas.

Euras dolerio atžvilgiu atpigo nuo 1,1415 iki 1,1406 JAV dolerio. Didžiosios Britanijos svaras dolerio atžvilgiu atpigo nuo 1,3360 iki 1,3350 JAV dolerio, o jenos atžvilgiu dolerio kursas padidėjo nuo 162,09 iki 162,37 jenų.