AFP-AP-BNS

NATO sąjungininkės trečiadienį per 75-ųjų metinių aukščiausiojo lygio susitikimą, kurį temdo politinis netikrumas Jungtinėse Valstijose, paskelbė pradėjusios naikintuvų F-16 perdavimą Ukrainai ir davė tvirtus pažadus dėl jos būsimos narystės Aljanse.

Per tris dienas truksiančias pompastiškas ceremonijas JAV sostinėje prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) siekia sutelkti Vakarų šalis ir nuraminti rinkėjus, prieš rinkimus padidėjus nuogąstavimams dėl jo tinkamumo eiti pareigas.

81-erių šalies lyderis yra šešeriais metais vyresnis už pačią NATO.

J. Bidenas atskirai pasveikino kitus Aljanso lyderius ir paragino juos neatsilikti nuo Rusijos, kuri per daugiau kaip dvejus metus nuo prezidento Vladimiro Putino duoto įsakymo įsiveržti į Ukrainą smarkiai padidino savo karinę gamybą.

„Mes galime – ir ginsime – kiekvieną NATO teritorijos centimetrą ir darysime tai kartu“, – Vašingtono konferencijų centre sakė J. Bidenas Šiaurės Atlanto tarybai, oficialiam Aljanso sprendimų priėmimo organui, miestą alinant karščio bangai.

J. Bidenas paskelbė, kad Danija ir Nyderlandai pradėjo siųsti Ukrainai JAV pagamintų naikintuvų F-16, taip įvykdydami svarbų praėjusių metų pažadą Kyjivui, kuriam sunkiai sekėsi įgyti pranašumą oro pajėgų srityje kovojant su Rusija.

Anksčiau jis paskelbė apie naujas oro gynybos sistemas Ukrainai ir sakė, kad Jungtinės Valstijos sutiko Vokietijoje periodiškai dislokuoti tolimojo nuotolio raketų.

Vakare NATO vadovai dalyvavo J. Bideno surengtoje iškilmingoje vakarienėje, per kurią užslinko audros debesys, todėl buvo atšauktas planuotas skrydis lėktuvu. Vėliau virš Baltųjų rūmų buvo pastebėta vaivorykštė.

J. Bidenas palygino Aljansą su rajonu, kuriame gyveno vaikystėje, sakydamas: „Padėjote kaimynui, kuriam reikėjo pagalbos. Kai chuliganai kėlė grėsmę kvartalui, taip pat ėmėtės veiksmų.“

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) sakė, jog naikintuvų F-16 perdavimas „sutelkia Vladimiro Putino dėmesį į tai, kad jis nepergyvens Ukrainos, nepergyvens mūsų.“

Tačiau pretendentas į Baltųjų rūmų šeimininkus Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), kuris prieš lapkritį vyksiančius prezidento rinkimus populiarumu lenkia J. Bideną, yra užsiminęs, kad galėtų greitai pasiekti taikos susitarimą spausdamas Ukrainą atiduoti teritorijų Rusijai.

Respublikonų magnatas ne kartą yra abejojęs 1949 metais įkurtos NATO, kurios tikslas – kolektyvinė gynyba nuo Maskvos, naudingumu, nes, jo nuomone, tai yra nesąžininga našta Jungtinėms Valstijoms.

„Teroras turi žlugti“

Viršūnių susitikimo išvakarėse Rusija paleido raketų į Ukrainą. Per šią Rusijos ataką žuvo dešimtys žmonių, taip pat ir Kyjive, kur griuvėsiais virto vaikų ligoninė.

J. Bidenas į aukščiausiojo lygio susitikimą pakvietė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, kuris padėkojo už naikintuvus F-16.

Naujų orlaivių Ukrainai perdavimas „priartina teisingą ir ilgalaikę taiką, pademonstruojant, kad teroras turi žlugti visur ir visada“, socialiniuose tinkluose pažymėjo V. Zelenskis.

Viršūnių susitikime iš dalies siekta apsaugoti Aljansą nuo D. Trumpo, be kita ko, suteikiant NATO, o ne Jungtinėms Valstijoms, svarbesnį vaidmenį koordinuojant ginklų tiekimą Ukrainai.

Bendroje deklaracijoje NATO lyderiai pažadėjo suteikti Ukrainai mažiausiai 40 mlrd. eurų vertės karinę pagalbą – tai dalis pastangų didinti stabilumą po to, kai D. Trumpo šalininkai Kongrese kelis mėnesius vilkino vėliausią karinį paketą.

D. Trumpo padėjėjai taip pat svarstė, kad pagalba Ukrainai priklauso nuo to, ar Kyjivas bus priverstas sėsti prie derybų stalo, ir teigė, kad ne Rusija, o Kinija kelia didesnį susirūpinimą JAV.

NATO vadovų pareiškime taip pat nusitaikyta į Kiniją, išreiškiant gilų susirūpinimą dėl jos paramos Rusijai.

Kinija greitai į tai sureagavo.

„NATO turėtų liautis sureikšminti vadinamąją Kinijos grėsmę, provokuoti konfrontaciją ir priešpriešą bei labiau prisidėti prie taikos ir stabilumo pasaulyje“, – sakė Pekino misijos prie Europos Sąjungos atstovas spaudai. Jis pridūrė, kad „Kinijos pozicija dėl Ukrainos yra atvira ir nešališka“.

Į viršūnių susitikimą J. Bidenas pakvietė keturias pagrindines Ramiojo vandenyno regiono partneres – Japoniją, Pietų Korėją, Australiją ir Naująją Zelandiją, siekdamas didinti NATO vaidmenį Azijoje.

Ukrainos kelias į NATO – negrįžtamas

Viršūnių susitikime diplomatai taip pat sutarė, kad Ukraina eina „negrįžtamu keliu į visišką euroatlantinę integraciją, įskaitant narystę NATO“.

Ukraina jau daugelį metų nesėkmingai siekia įstoti į NATO, pagal kurios sutartį puolimas prieš kurią nors NATO narę laikomas puolimu prieš visas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) išreiškė susirūpinimą, kad Kyjivo priėmimas į NATO dabar faktiškai reikštų karą su branduolinį ginklą turinčia Rusija, kuri yra okupavusi dideles Ukrainos teritorijos dalis.

Naujasis Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris (Kiras Starmeris) pažadėjo V. Zelenskiui, kad JK, priešingai nei Jungtinės Amerikos Valstijos, yra vieninga dėl paramos Ukrainai teikimo.

K. Starmeris į NATO viršūnių susitikimą atvyko praėjus vos kelioms dienoms po jo Leiboristų partijos pergalės visuotiniuose britų rinkimuose.

Jis aiškiai pareiškė neprieštaraujantis, kad Ukraina panaudotų britų raketas smūgiams į Rusijos teritoriją, ir dėl šių pastabų sulaukė Maskvos priekaištų.

K. Starmeris žurnalistams sakė, kad aukščiausiojo lygio susitikimas parodo V. Putinui, jog NATO yra „didesnė nei kada nors anksčiau, vieningesnė nei kada nors anksčiau ir visiškai aiškiai suvokianti Rusijos agresijos grėsmę“.