AFP-BNS

Praėjus metams po istorinio įsipareigojimo didinti išlaidas gynybai, kitą savaitę Ankaroje susitiksiantys NATO lyderiai spręs dar vieną iššūkį – kaip priversti pramonę pagaminti pakankamai ginkluotės.

Nors lėšos gynybos biudžetams plaukia – vien pernai Europoje ir Kanadoje jos išaugo 90 mlrd. dolerių (apie 85 mlrd. eurų) – 32 valstybių aljansas susiduria su sunkumais paverčiant šiuos pinigus realia karine galia.

„Pinigai yra itin svarbūs, tačiau doleriu ar euru tanko ar raketos nesustabdysi“, – teigė NATO vadovas Markas Rutte (Markas Riutė).

„Turime greitai paversti šias lėšas kovai parengtais pajėgumais. Tai mūsų bendras prioritetas“, – tvirtino jis.

Ankaroje šis klausimas bus dėmesio centre, nes tikimasi, kad per specialų pramonės forumą, vyksiantį viršūnių susitikimo kuluaruose, lyderiai pasirašys milijardines sutartis.

Sunkumai skatinant pramonę pakankamai greitai pagaminti reikiamą kiekį ginklų nėra netikėti.

Rusijos invazija į Ukrainą jau seniai atskleidė Europos gamybos ribotumą – laukimo laikas yra ilgas, o kritiškai svarbių pajėgumų trūksta.

Tuo pat metu Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) karas su Iranu išsekino JAV atsargas ir parodė, su kokiais sunkumais susiduria įmonės bandydamos jas papildyti.

Europai būtinybė didinti apsukas yra itin svarbi, nes ji siekia tapti mažiau priklausoma nuo Vašingtono, augant abejonėms dėl JAV patikimumo ir pasigirstant įspėjimams, kad Rusija gali pulti artimiausiais metais.

„Išmokome pritraukti papildomų lėšų. Vis dar turime išmokti jas efektyviai panaudoti, kad aplenktume Rusiją gamybos, inovacijų ir ginkluotės srityse“, – sakė gynybos eurokomisaras Andrius Kubilius.

Pramonės atstovai tvirtina, kad po kelis dešimtmečius trukusio nepakankamo finansavimo pokyčiai jau vyksta.

„Daugelis gamintojų investuoja į gerokai didesnius gamybos pajėgumus“, – naujienų agentūrai AFP sakė Europos gynybos pramonės asociacijos ASD generalinis sekretorius Camille’is Grandas (Kamilis Grandas).

„Tačiau ar tai reiškia, kad esame ten, kur turėtume būti? Tikriausiai ne“, – teigė jis.

„Perkrauta“

Analitikai įspėja, kad jei karas kiltų dabar, Europai greitai pritrūktų pagrindinės ginkluotės, pavyzdžiui, oro gynybos raketų.

„Kai kuriose kritinėse srityse dabartiniai Europos gamybos pajėgumai būtų perkrauti per kelias dienas“, – rašė Europos užsienio santykių tarybos analitikai.

„Šaudmenų gamyba išaugo nuo 300 tūkst. sviedinių per metus 2022-aisiais iki dviejų milijonų tikslo, tačiau to vis dar nepakanka užsitęsusiam konfliktui“, – tvirtino ekspertai.

Kai kurios Europos problemos yra giliai įsišaknijusios.

Europos Sąjunga (ES) ėmėsi daugybės pastangų reformuoti savo gynybos rinką, tačiau sektorius išlieka itin susiskaidęs, nes tokios šalys kaip Prancūzija aršiai saugo savo įmones.

„Europos Sąjungoje turime 27 gynybos rinkas, 27 taisyklių rinkinius – todėl gynybos pramonė vis dar susiduria su daugybe kliūčių“, – neseniai sakytoje kalboje sakė A. Kubilius, kuruojantis ES pastangas didinti gamybą.

Tačiau siekis sukurti bendrą gynybos rinką žemyne ir skatinti šalių bendradarbiavimą susiduria su didelėmis kliūtimis.

Didelės sektoriaus įmonės neturi paskatų investuoti, nes žino, kad vyriausybės joms teiks pirmenybę, naujienų agentūrai AFP sakė Briuselio „Bruegel“ instituto gynybos ekonomikos ekspertas Guntramas Wolffas (Guntramas Volfas).

„Vokietijos pirkimai iš vietos įmonių išaugo nuo maždaug 30 proc. 2020–2021 metais iki 60 proc. 2025–2026 metais“, – sakė jis.

Pasimokyti iš Ukrainos

Europai nereikia toli ieškoti pavyzdžio, kaip sukurti lanksčią gynybos pramonę, pajėgią kovoti su Rusija.

Nors daugiau nei ketverius metus gyvena nuolatinių bombardavimų sąlygomis, Ukraina tapo technologine galia, gaminančia milijonus dronų.

„Europos gynybos pramonė gamina „aukštosios mados“ gynybos produktus. Tai technologiškai pažangūs gaminiai, tačiau juos sunku pagaminti, jie brangūs ir sunkiai pritaikomi masinei gamybai“, – sakė A. Kubilius.

„Ukrainos pramonė gamina ginklus karo sąlygoms, kad jie veiktų mūšio lauke“, – pabrėžė gynybos komisaras.

Vis daugiau Europos įmonių dabar pradeda bendradarbiauti su Ukrainos bendrovėmis, siekdamos pasinaudoti jų patirtimi, o pareigūnai nori dar labiau integruoti šalies pramonę.

„Ukrainos gynybos pramonės integracija turėtų būti vertinama kaip šiuolaikinė investicija į saugumą: jos mūšiuose patikrintos inovacijos, nuo dronų karybos iki žvalgybos duomenų sintezės, yra turtas, kurio Europai reikia dabar“, – teigė Europos užsienio santykių taryba.