AFP-BNS

Antradienis – dar viena juoda diena technologijų sektoriaus įmonėms Azijoje. Seulo biržos indeksas KOSPI smuko 10 proc., technologijų sektoriaus įmonėms patyrus naują smūgį. Tuo metu pranešimas apie proveržį Kinijos lustų gamybos pramonėje dar labiau sustiprino nuogąstavimus dėl dirbtinio intelekto (DI) bumo trukmės.

Technologijų sektoriaus įmonių akcijos išparduodamos visame pasaulyje po stulbinančio jų vertės kilimo per pastaruosius dvejus metus, dėl kurio keli biržų indeksai ir konkrečių įmonių akcijų kaina pasiekė rekordines aukštumas.

Tokia situacija užgožė optimistiškesnes prognozes dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose, nes JAV ir Iranas trečią dieną iš eilės yra sustabdžiusios abipusius smūgius, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) užsiminė, kad yra „gerų šansų“ pasiekti susitarimą, kuris užbaigtų karo veiksmus.

Antradienį lustų gamintojai atsidūrė dėmesio centre po to, kai interneto svetainė „The Information“ pranešė, kad Kinijos įmonė „Shanghai Yuliangsheng“ pradėjo masinę lustams gaminti naudojamų DUV litografijos įrenginių gamybą. Šioje srityje iki šiol dominavo olandų įmonė ASML. DUV įrenginių gamyba leistų Kinijai atsikratyti priklausomybės nuo ASML, kuriai taikomi eksporto apribojimai už Europos Sąjungos ribų.

Taip Kinijos lustų pramonė galėtų pagreitinti procesorių kūrimą ir gamybą, sumažindama atotrūkį nuo pažangiausių JAV rinkos dalyvių, kurie šiuo metu laikomi pranašesniais. Toks pažangos žingsnis leistų pirmaujančioms Kinijos DI įmonėms dar šiek tiek sumažinti atotrūkį tarp jų modelių ir pažangiausių JAV kompanijų modelių.

Po tokių pranešimų pirmadienį Amsterdame ASML akcijų kaina nukrito daugiau nei 8 proc.

Seulo biržoje, į kurios indeksą įtraukta daug technologijų bendrovių, „SK hynix“ ir „Samsung“ akcijos prarado apie 13 proc. vertės, dėl to KOSPI indeksas smuko 10,2 procento. Vienu metu prekyba buvo sustabdyta 20 minučių dėl apsauginio mechanizmo.

Nuo praėjusį mėnesį pasiektų visų laikų rekordų šių dviejų įmonių akcijų vertė nukrito beveik 50 proc., o KOSPI indeksas prarado daugiau nei 30 proc.

Tokijo biržos indeksas „Nikkei“ smuko daugiau nei 4 procentus, nes „Kioxia“ akcijos nukrito 18 proc., o „Advantest“ ir „Tokyo Electron“ – 11 proc.

Taipėjaus biržos indeksas taip pat smuko daugiau nei 4 procentus, nes smūgį patyrė rinkos lyderė ir mikroschemų gamybos milžinė TSMC.

Nuostolių buvo patirta ir kitose Azijos šalyse.

Antradienio kritimas įvyko po niūrios dienos Volstrite, kur Filadelfijos puslaidininkių indeksas nukrito 2,2 proc., nes „Sandisk“ akcijų vertė krito 11 proc., „Advanced Micro Devices“ ir „Nvidia“ prarado apie 5 proc., „Micron“ – 5 proc., o „Intel“ – 3,7 proc.

DI sektorius pastarosiomis savaitėmis jau buvo patyręs nuostolių investuotojams nuogąstaujant dėl milžiniškų sumų, investuojamų į DI, o tai sukėlė klausimų, kada iš tikrųjų bus pradėta gauti grąža. Be to, pernelyg didelės įmonių vertės taip pat kėlė abejonių.

„Pagrindiniai puslaidininkių rinkos rodikliai kol kas nesugriuvo, – sakė „SPI Asset Management“ analitikas Stephenas Innesas (Stivenas Inesas). – Didelio pralaidumo atminties lustų paklausa išlieka didelė, didieji interneto paslaugų teikėjai vis dar investuoja, o didžiausios technologijų bendrovės dar neatsisakė savo kapitalo išlaidų planų. Pasikeitė tik rinkos pasiryžimas kapitalizuoti tuos pažadus beveik bet kokia kaina. Prekyba su DI susijusių įmonių akcijomis pastaruosius kelerius metus veikė kaip inercinis ratas: kylančios akcijų vertės skatino didesnes išlaidas, didesnės išlaidos patvirtino didesnius pelno lūkesčius, o tie lūkesčiai vėl stūmė vertės aukštyn. Dabar tas pats ratas pradeda greitai išmesti investuotojus.“

Kraujavimas technologijų sektoriuje užgožė atsinaujinusį optimizmą dėl JAV ir Irano krizės. D. Trumpas išreiškė viltį, kad atnaujintos diplomatinės derybos galėtų užbaigti karą.

„Turiu daug kantrybės… Pažiūrėsime, kas nutiks, – sakė jis lėktuve „Air Force One“. – Manau, yra didelė tikimybė, kad kažkas gali įvykti.“

Tuo tarpu skelbiama, kad Omanas ir Iranas bando susitarti dėl laivybos atnaujinimo per Hormuzo sąsiaurį.

Viltys dėl galimo susitarimo smarkiai sumažino abiejų pagrindinių naftos rūšių kainas: pirmadienį „Brent“ nafta atpigo daugiau nei 8 proc., o „West Texas Intermediate“ – daugiau nei 7 proc. Antradienį prekybos Azijos metu jos sumažėjo atitinkamai 1,7 proc. iki 86,89 JAV dolerio už barelį ir 1,8 proc. iki 81,15 JAV dolerio už barelį.