BBC/Tie2

Annabel Rackham

Seniai teigiama, kad 10 000 žingsnių per dieną yra tas stebuklingas skaičius, kurio reikia norint išlikti geros formos ir sveikam, tačiau naujas tyrimas rodo, kad teigiamam rezultatui pasiekti, pakanka ir mažiau nei 5 000 žingsnių.

Daugiau nei 226 000 žmonių visame pasaulyje dalyvavo tyrime, o gautų duomenų analizė parodė, kad 4 000 žingsnių pakako, kad būtų sumažinta priešlaikinės mirties rizika dėl bet kokios priežasties. Šiek tiek daugiau nei 2300 žingsnių pakanka, kad būtų nauda širdžiai ir kraujagyslėms. Žinoma, kuo daugiau nueisite, tuo daugiau naudos sveikatai, teigia mokslininkai. Kiekvienas papildomas 1 000 žingsnių (po 4 000) sumažino ankstyvos mirties riziką 15 % (iki 20 000 žingsnių). Lodzės medicinos universiteto Lenkijoje ir Johnso Hopkinso universiteto medicinos mokyklos (JAV) komanda nustatė, kad vaikščiojimo nauda taikoma visų lyčių ir amžiaus žmonėms, nepaisant jų gyvenamosios vietos. Tačiau didžiausią naudą gavo jaunesni nei 60 metų asmenys. Profesorius Maciej Banach iš Lodzės universiteto teigė, kad nors pažangių gydymui skirtų vaistų daugėja, jie nėra vienintelis atsakymas. „Manau, kad visada turėtume pabrėžti, kad gyvenimo būdo pokyčiai, įskaitant mitybą ir mankštą, kurie buvo pagrindinis mūsų analizės dėmuo, gali būti bent jau tokie pat ar net veiksmingesni mažinant širdies ir kraujagyslių ligų riziką ir taip pailginant gyvenimą“, – sakė jis.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, dėl nepakankamo fizinio aktyvumo kasmet miršta 3,2 mln. žmonių – tai ketvirta dažniausia priežastis visame pasaulyje. Honey Fine, asmeninė trenerė ir pasaulinės kūno rengybos kompanijos „Barry’s“ instruktorė, pabrėžia problemas, kylančias dėl per ilgo sėdėjimo. „Tai gali sulėtinti jūsų medžiagų apykaitą ir paveikti raumenų augimą bei stiprumą, o tai gali sukelti skausmus“, – sako ji BBC. „Per ilgas sėdėjimas taip pat gali sukelti visokių nugaros problemų. Tai dažna žmonių, dirbančių biure, problema – jų nugara nuolat yra įtempta, suspausta, o tai sukelia daug daugiau problemų vėliau. Ji paaiškina pratybų termogenezės – dar vadinamos „Neat“ – svarbą, „kuri paprastai yra viskas, ką mes darome, naudojant energiją ir deginant kalorijas“. „Tokios užduotys, kaip stovėjimas, pirkinių nešimas, grindų plovimas, žingsniavimas kalbant telefonu – tai visos smulkmenos, kurios daro mus aktyvesnius ir padeda efektyviau deginti kalorijas“, – sakė ji.

M. Fine sako, kad nors į savo gyvenimą įtraukti reguliarius pasivaikščiojimus gali būti sunku, atlygis jūsų sveikatai yra puikus. „Vaikščiojimas gali sumažinti kraujospūdį, sustiprinti raumenis, kad apsaugotų kaulus, gali padidėti energijos lygis, taip pat gauti endorfinų ir padėti išlaikyti tinkamą svorį kartu su sveika mityba“, – sako ji. Kiti privalumai apima jūsų psichinės sveikatos stiprinimą ir laiką, toli nuo ekranų ir kitų trukdžių. Ji pridūrė, kad vaikščiojimas tinka „beveik bet kam“, nes tai mažai ir lengvai veikia sąnarius bei raumenis.

Asmeninio trenerio patarimai kaip vaikščioti:

Į stotį eikite pėsčiomis, o ne važiuokite autobusu ar automobiliu;

Jei dirbate prie stalo, kas valandą nustatykite priminimus atsikelti ir judėti;

Jei esate nėščia, vaikščiojimas yra geriausia mankšta;

Kasdien pasivaikščiokite po 30 minučių, pavyzdžiui, klausydamiesi podcast’o;

Pasivaikščiokite su draugais parke ar miško takeliais ir pasivaikščiokite su šunimi, jei tokį turite;

Pradėkite nuo mažo – 10 minučių pėsčiomis nuo stoties iki biuro. Tada lengvai pasieksite iki 20 minučių pasivaikščiojimo parke ir galiausiai 30 minučių pėsčiomis po miestą.