Tie2.lt

Pastaraisiais metais Rumunija sparčiai įgauna populiarumą Europos turizmo žemėlapyje. Papasakosime apie vieną iš populiariausių Rumunijos turistinių miestų – Brašovą, nuo kurio iki garsiosios visame pasaulyje Drakulos pilies – vos ranka pamojuoti.

Kartu su Sibiu (Sibiu), Brašovas (Braşov) laikomas vienu populiariausių Rumunijos miestų tarp turistų. Ir nors šie miestai daug kuo panašūs, skirtumų tarp jų ne mažiau. Brašovas – tipinis turistinis miestas su visais jo trūkumais: turistų miniomis, eilėmis prie populiarių vietų ir būdingais kvapais užkampiuose. Ir vis dėlto, šį miestą tikrai verta aplankyti.

Šiek tiek faktų apie Brašovą

Miesto įkūrimo data laikoma 1235-ieji metai, o jo įkūrėjais vadinami vokiečių Teutonų ordino riteriai. Miestas iškilo kaip kelių per Karpatų kalnų perėjas transporto mazgas.
Nuo XIII a. vidurio dabartiniam Brašovui buvo prigiję keli pavadinimai – vokiškas Kronstadt, reiškiantis „karūnos miestas“, lotyniškas Corona ir, žinoma, vietinis – Brašovas. Istorikai iki šiol ginčijasi: vieni teigia, kad Kronstadt vadintas pats miestas, o pavadinimas Brašovas buvo taikomas administraciniam regionui; kiti sako, kad abu pavadinimai reiškė miestą.

Nuo 1950 iki 1960 metų miestas vadinosi Oraşul-Stalin, tačiau, laimei, šio pavadinimo buvo atsisakyta istorinio pavadinimo naudai dar iki komunistinio režimo nuvertimo šalyje.

Šiuo metu Brašovas yra šeštas pagal gyventojų skaičių Rumunijos miestas – čia gyvena kiek daugiau nei 250 tūkstančių žmonių. Taip pat tai – antras pagal reikšmę pramonės centras šalyje po sostinės Bukarešto.

Kaip nuvykti į Brašovą

Į Brašovą galima patekti įvairiais būdais – priklausomai nuo to, iš kur atvykstate. Jei keliaujate iš sostinės Bukarešto – autobusu arba traukiniu. Apskritai geležinkelio susisiekimas Rumunijoje yra gana išvystytas, o bilietų kainos – visai priimtinos. Vienintelis dalykas: kadangi tai kalnų šalis, kelionė tiek traukiniu, tiek autobusu kai kuriais maršrutais užtrunka labai ilgai, dažnai su persėdimais, nes tenka daug apvažiuoti (užtat galima paspoksoti per langą, o vaizdai išties to verti).

Ką pamatyti Brašove ir aplink jį

Norint labiau pažinti Brašovą, rekomenduojama čia praleisti kelias dienas, nes iš tiesų yra labai daug įdomių vietų – tiek pačiame mieste, tiek jo apylinkėse.

Pasivaikščiojimas po istorinį centrą

Tam galima drąsiai skirti visą dieną. Na, gerai, pusdienio taip pat pakaks, jei skubate. Pagrindinės vietos, kurias verta įtraukti į savo „must visit“ sąrašą: gotikinė XIV a. Juodoji bažnyčia, XVI a. miesto rotušė, Katarinos vartai ir Strada Sforii – kai kuriose šaltiniuose laikoma siauriausia gatve ne tik Rumunijoje, bet ir visoje Europoje – jos plotis siekia 111–135 centimetrų. Apskritai Brašovo senamiestis mums labai priminė Vilniaus. Kai kada reikdavo net įsignybti, kad pasitikrintume, ar ne Vilniuje esame.

Miesto panoramos stebėjimas

Pasivaikščiojus po miestą, pats metas pažvelgti į jį iš aukštai. Mieste tam yra kelios vietos. Viena vertus – Juodoji ir Baltoji bokštai, kurie yra istorinės miesto sienos dalis. Abu bokštai stovi ant kalvos, ir nueiti nuo vieno iki kito gana paprasta – nors teks šiek tiek kopti laiptais aukštyn ir žemyn. Iš ten atsiveria vaizdai į istorinį centrą, taip pat į užrašą „Brașov“ „Holivudo“ stiliumi. Jį apskritai galima pamatyti beveik iš bet kurios miesto dalies.

Dar vienas būdas pasigrožėti miesto panorama, bet jau iš kitos pusės – pakilti į Tampą kalną, 900 metrų aukščio, kuris stūkso tiesiai miesto viduryje. Jis įsikūręs už istorinio centro, o pakilti į jį galima dviem būdais: tingiesiems – funikulieriumi, aktyviesiems – pėsčiomis.

Daugelis turistų renkasi funikulierių, ypač jei jų laikas ribotas. Be to, kelionė kainuoja visai nedaug – vienpusis bilietas kainuoja 15 Rumunijos lejų (apie 120 grivinų). Tačiau turistiniu sezonu reikia būti pasiruošusiems didžiulėms eilėms. Mes norėjome iš smalsumo pakilti funikulieriumi – ir galų gale eilėse praleidome apie 45 minutes, kol kabina kelias minutes nuvežė mus į kalną. Žemyn jau leidomės pėsčiomis.

Kadangi pakilti į kalną gana lengva – užtrunka apie valandą, jei neskubate – tai toks saugus laiko taupymas, laukiant funikulieriaus. Be to, į kalną veda patogus takas su nuorodomis per mišką, tad tikrai neprašlysite. Tik geriau pasiimti sportinę avalynę, nes gali būti slidžių vietų.

Ant paties kalno visi iš karto eina prie užrašo Brașov. Tačiau vaizdas už jo nėra pats geriausias, todėl geriau iš karto eiti į apžvalgos aikštelę pasigrožėti panorama – nuo jos puikiai matosi ne tik pats miestas, bet ir Karpatų kalnai, įskaitant aukščiausią Rumunijos kalną – Moldoveanu.

Žygiai Rumunijos Karpatų kalnuose

Aktyvūs turistai gali apsistoti Brašove, o iš ten leistis į žygius po Rumunijos Karpatų kalnus. Maždaug už 1–2 valandų kelio automobiliu yra kelios įdomios vietos mėgstantiems žygius ir laipiojimą uolomis – jau minėta Moldoveanu, Piatra Craiului nacionalinis parkas, Bučežio gamtos parkas bei slidinėjimo kurortas Poiana Brașov.

Kelionė legendine Transfagarašo trasa

Jeigu turite tvirtą vestibuliarinį aparatą ir vairuotojo pažymėjimą – galima skirti dieną kelionei garsia pasaulyje Transfagarašo trasą. Kai kurie turistai specialiai vyksta į Rumuniją vien tam, kad ja pasivažinėtų.

Transfagarašo kelias buvo pastatytas 1970–1974 metais diktatoriaus Nikolae Ceaușescu įsakymu kariniams tikslams, aukščiausia jo vieta siekia 2034 metrus. Šiandien tai vienas gražiausių kelių pasaulyje.

Dėl vėlyvo sniego tirpimo aukštikalnėje dalyje keliu galima važiuoti tik nuo birželio 30 d. iki lapkričio 1 d., ir tik šviesiu paros metu – nuo 6:00 iki 22:00. Rekomenduojamas greitis – 40 km/val.

Šioje apylinkėje taip pat yra kitų Rumunijos lankytinų vietų: kalnų ežeras ir Bylia krioklys, bei Poenario tvirtovė, dar žinoma kaip Vlado Drakulos rezidencija. Būtent ją XV a. Valašijos valdovas Vlad III Țepeș reikšmingai pertvarkė ir pasirinko kaip savo gyvenamąją vietą.

Drakulos pilis ir ne tik

Vis dėlto dauguma turistų, ieškančių Drakulos, neplaukia į Poenario tvirtovę, kurią nemažai kelionių gidų vadina Tikrąja Drakulos pilimi, o į labiau išpopuliarintą Brano pilį. Jei pirmojoje Țepeș iš tiesų gyveno, tai antrojoje jis tik kartais nakvodavo medžioklės metu. Vis dėlto būtent Brano pilį Bramas Stokeris pasirinko savo romano „Drakula“ veiksmui, dėl ko ši tvirtovė vėliau tapo pasaulinio garso ir itin populiari tarp turistų.

Į Brano pilį iš Brašovo galima nuvykti autobusu – atstumas tarp miestų vos 30 kilometrų. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad autobusai kursuoja retai, o kraštovaizdis kalnuotas, geriau visai dienai skirti kelionei.

Kelyje taip pat galima užsukti į Râșnov miestelį ir aplankyti tos pačios pavadinimo citadelę, pastatytą Teutonų riterių XIII a. pradžioje.

Brašovas nėra atsitiktinai toks populiarus tarp turistų. Čia galima atvykti tiek savaitgaliui, tiek savaitei – ir tikrai rasite, ką nuveikti. Be to, kainos čia gana prieinamos, todėl galėsite patirti pilną įspūdžių spektrą neišleidžiant visų savo pinigų.

V. Rudenkienės nuotraukų galerija.