Valdonė Rudenkienė/Tie2.lt

Kadaise vadintas mažuoju Paryžiumi, vėliau patekęs į sovietų įtaką, šiandien Bukareštas vienas labiausiai turistų atrandamų miestų. Teigiama, kad kasmet miestą aplanko nuo pusantro iki dviejų milijonų turistų. ,,Turistai klaidingai mano, kad mūsų istorija – tai tik komunizmas. Kita vertus, tai, kas labiausiai juos domina, dažniausiai ir būna komunizmo laikotarpis”, – girdžiu kalbant rumuną gidą šalia svarbiausios Bukarešto koncertų salės – Atheneum. Suprantu, kad Vakarų turistams tokia istorija atrodo egzotiškai, bet tik ne tiems, kurie dar patys tai patyrė arba patyrė jų artimieji. Žinoma, įdomu, kaip šį laikotarpį mato tie, kurių didingą karališką istoriją uždengė sovietinės vatinukės. Akivaizdu, kad rumunai jaučia, kas gali būti įdomu turistams ir šios temos turistams siūlomose pramogose išties daug – nuo Komunizmo muziejaus, Parlamento rūmų, iki N. Čiaučesku vilos ir joje vyrojusios neišpasakytos prabangos, kai tuo metu visuomenė gyveno skurde.

Įdomu, kad iki komunistų atėjimo į valdžią Rumunija buvo monarchija, valdoma Hohencolernų dinastijos. Tarpukariu šalis išgyveno demokratijos ir politinio nestabilumo laikotarpį, o Antrojo pasaulinio karo metais iš pradžių bendradarbiavo su nacistine Vokietija, bet 1944 m. perėjo į sąjungininkų pusę. Po karo Rumunija atsidūrė Sovietų Sąjungos įtakos zonoje. 1947 m. karalius Mykolas I buvo priverstas atsisakyti sosto, o šalis tapo liaudies respublika.

Istoriniai patyrimai neišvengiamai ir šiandien atsispindi kultūroje ir architektūroje, o sostinė Bukareštas – tikra architektūros mėgėjų meka. Mieste gausu modernizmo ir art deco perlų, statytų tarpukariu, kai Bukareštas buvo vadinamas „Mažuoju Paryžiumi“. Elegantiški fasadai, simetriškos linijos ir subtilūs ornamentai žavi kiekviename žingsnyje.

Po komunizmo žlugimo daugelis pramoninių objektų ir gyvenamųjų namų liko apleisti. Šiandien jie traukia urbanistikos entuziastus ir fotografus, ieškančius autentiškų, neretušuotų miesto veidų. Nemažai jų buvo įveiklinti – tapo kavinėmis restoranais, kino teatrais. Šiandien sovietiniai artefaktai eksponuojami Nacionaliniame šiuolaikinio meno muziejuje, įsikūrusiame taipogi sovietmečio vienu brangiausiu statinių – Parlamento pastate, tvarkingai ir iškalbingai aptverti metaliniais strypais.

Nusprendę per atostogas pažinti Rumuniją, šiandien jau galime teigti, kad Bukareštas –  vienas įdomiausių Rytų Europos miestų, itin stebinantis savo kontrastais. Čia prabanga dera su autentišku paprastumu, tarpukario elegancija – su brutalistiniu komunizmo palikimu, o šiuolaikiniai dangoraižiai kyla šalia apleistų pastatų, primenančių audringą šalies istoriją. Atrodo, tai miestas, kuris niekada nesustoja, o kiekviena jo gatvė gali tapti kino filmo scena.

Parlamentas – sovietinio kičo Versalis

Pasak kelionių gidų, Bukarešto vizitinė kortelė – Parlamento rūmai (Palatul Parlamentului), vienas didžiausių (patys rumunai sako, kad labiau sunkiausias dėl tonomis naudoto marmuro) administracinių pastatų pasaulyje ir tikras monumentaliosios architektūros pavyzdys. Pastatas, dar žinomas kaip „Ceausescu rūmai“, statytas diktatoriaus Nicolae Ceausescu laikais, simbolizavo režimo galią. Milžiniška, 365 000 m² ploto struktūra su daugiau nei 1100 kambarių šiandien yra atvira lankytojams – čia galima apžiūrėti prabangias sales, išpuoštas marmuru, krištolo sietynais ir masyviomis medinėmis durimis. Tiesa, vizitą reiktų iš anksto rezervuoti, nes pastatas pristatomas grupėms parlamente dirbančio gido. Labiausiai parlamente nustebino koncertų salė, kurioje gali tilpti apie šešis šimtus žmonių. Kodėl parlamentas atviras turistams? “Na, tokį plotą reikia kažkaip apšildyti”, – sako gidas. “Be to, jame dažnai organizuojami renginiai, kol kas – tik  vestuvių dar neorganizuoja”, – patikslina jis.

Atheneum – klasikos šventovė

Vos keli žingsniai nuo Parlamento stūkso kitas miesto simbolis – Rumunijos Atheneum. Tai ne tik įspūdingas neoklasicistinis pastatas, bet ir svarbiausia šalies koncertų salė, garsėjanti savo akustika bei prestižiniais renginiais. Jo kupolas ir kolonos primena antikinį šventovės fasadą, o viduje – didingos freskos, pasakojančios Rumunijos istoriją.

Apskritai Bukarešto senamiestis – viena tų vietų, kur neskubėdamas gali pasivaikščioti siauromis gatvelėmis, smalsiai stebėti eklektišką architektūrą, senas bažnyčias, prisėsti kavos, o vakare pakilti ant stogo terasos, kurios čia itin populiarios.

Ceausescu vila – sovietinio absurdo prabanga

Norint geriau suprasti Rumunijos istoriją, verta aplankyti Primăverii rūmus – buvusią Ceausescu šeimos rezidenciją. Tai prabangiai įrengta vila su dešimtimis kambarių, baseinais, žiemos sodu ir net privačiu zoologijos kampeliu. Lankytojai gali pamatyti, kaip gyveno Rumunijos diktatorius ir jo šeima – nuo asmeninės bibliotekos iki įspūdingų vakarinių salių. O trečios kartos (pasak gido – red. pastaba) povų šeima iki šiol labinasi su lankytojais.

Skonių kelionė

Tik atvykusius, dar oro uoste, mus pasitinka reklaminiai plakatai su žymiausiais rumunų tradiciniais patiekalais. Akivaizdu, kad Bukareštas tikrai turi ką pasiūlyti – ne tik istoriją, bet ir kulinarinę įvairovę. Čia susitinka balkaniški, turkiški ir Vidurio Europos skoniai. Vietiniai restoranai siūlo tradicinius patiekalus – sarmale (kopūstų suktinukai su mėsa), mici (sultingi mėsos kepsneliai ant grotelių), ciorbă de burtă (sodraus skonio sriuba). Ne mažiau įspūdingos ir modernios gastronominės vietos, kuriose jaunieji šefai eksperimentuoja su Rumunijos virtuvės tradicijomis. Paragavę palinksim, kad tai išties soti ir rieboka virtuvė, o sarmale kažkuo primena mūsų balandėlius. Visgi favoritu vieningai išrinkti – papanaci – tradicinis romėniškas desertas. Mūsų supratimu- spurgos su grietine ir mėlynių uogiene. Kartojom ne kartą.

Bukareštas – įdomios patirties miestas

“Bukareštas – tai miestas, kuriame susipina prieškomunistinė elegancija, komunizmo monumentalumas ir postkomunistinis atgimimas.”, – postringauja kelionių gidai. Gal todėl miestas itin mėgimas kino lokacijų medžiotojų – jame telpa ir prancūziškos emocijos architektūra ir sovietiniai daugiabučiai, ir osmaniškasis istorinis palikimas.  Šios epochos matomos ne tik pastatuose, bet ir atmosferoje. Miesto apleisti fabrikai, nykstantys daugiabučiai ir nauji stiklo dangoraižiai tarsi pasakoja, kiek daug išbandymų teko patirti per pastarąjį šimtmetį.

O mums pasirodė, kad – tai miestas, kuris niekada nemiega. Dieną jis pulsuoja kultūriniu gyvenimu – muziejais, koncertais ir galerijomis. Naktį Bukareštas atsiskleidžia kitomis spalvomis – Senojo miesto barai ir klubai gyvena iki paryčių, o gatvės alsuoja muzikos ritmu.

Po savaitės rumuniškų įspūdžių ir maloniai nustebinusio Bukarešto, galiu tik paantrinti, kad Rumunijos sostinė – tai nesibaigianti kino aikštelė, kur kiekvienas kampelis pasakoja savo istoriją, kur galima pajusti autentišką Europos pulsą, pamatyti didybę ir trapumą viename, paragauti tikrosios Rumunijos skonio ir parsivežti įspūdžių, kurie išliks ilgai.