BNS

Siekiant sumažinti Nemuno taršą, naujai įkurtas labdaros ir paramos fondas „Nemunas 2.0“ pradeda šios upės vandens tyrimus, trečiadienį pranešė fondas.

Mokslininko, ichtiologo, fondo „Nemunas 2.0“ valdybos nario Kęstučio Skrupskelio teigimu, didžiausios Lietuvos upės tyrimai pradėti šiemet.

Jais siekiama vykdyti sistemingą Nemuno monitoringą – didžiausius ir išsamiausius Nemuno tyrimus istorijoje. Vėliau, išmatavus jo taršą ir aptikus stipriausiai paveiktas Nemuno zonas, bus siekiama užkardyti taršą.

Pasak fondo „Nemunas 2.0“, tyrimai pradėti viršutinėje Lietuvos teritorijoje tenkančioje upės atkarpoje, tarp Nemuno įtekėjimo į Lietuvos teritoriją – Baltarusijos pasienio, netoli Kapčiamiesčio – iki Punios šilo. Mokslininkai mano, kad svarbu įvertinti, koks vanduo yra atplukdomas iš kaimyninės Baltarusijos ir kuo jis užterštas.

Vėliau tyrėjai keliaus pasroviui ir vertins, kokį poveikį Nemunui daro Druskininkai. Taip pat bus vertinamas ir Druskininkų valymo įrenginių efektyvumas.

Taip pat bus tiriamas Nemuno vanduo Merkinėje bei negausiai urbanizuotame, žemiau Merkinės esančiame ruože, kur miškų apsuptyje tekantis Nemunas yra mažiausiai tiesiogiai paveiktas žmogaus įtakos.

Fondo teigimu, vėliau planuojama ištirti ir Alytaus Nemunui daromą poveikį.

Anot K. Skrupskelio, dabartinė Nemuno būklė žinoma iš ankstesnių metų tyrimų duomenų, tačiau tokios mokslinės informacijos yra labai mažai.

„Bendra būklė, keliaujant pasroviui, palaipsniui blogėja. Iš esmės, tai lemia pasklidosios taršos, daugiausiai, žemės ūkio poveikis bei miestų išskiriama tarša, nuotekos. Šių metų pirminiai tyrimai rodo, kad ne Baltarusija yra upės būklės blogėjimo pagrindinė priežastis“, – pranešime cituojamas K. Skrupskelis.

Jo teigimu, esminė Nemuno ekologinės būklės blogėjimo priežastis yra Kauno hidroelektrinės patvanka.

„Upės fragmentacija, jos hidrologinio režimo išniekinimas, negrįžtamai paveikė upę. Deja, bet ir pasklidoji tarša, daugiausiai iš žemės ūkio, yra „lyderis“ vertinant neigiamai upės ekologinę būklę veikiančius faktorius“, – teigė ichtiologas.

Anot „Nemunas 2.0“, prie šios iniciatyvos jungiasi daugybė mokslininkų, aplinkosaugos aktyvistų, žinomų visuomenės veikėjų, pavyzdžiui gamtos fotografas Marius Čepulis bei plaukikė Rūta Meilutytė.

Labdaros ir paramos fondas „Nemunas 2.0“, įkurtas, siekiant sumažinti Nemuno taršą ir užkirsti kelią bioįvairovės nykimui bei sumažinti grėsmę upėje besimaudantiems žmonėms.