BNS

Ne vienus metus nepanaudojant visų kultūros pasui skirtų lėšų, svarstoma šią edukaciją įrašyti į Švietimo įstatymą ir padaryti privaloma.

„Reikia sukurti sistemą, kad nė vienas euras neliktų nepanaudotas“, – per Seimo Kultūros komiteto posėdį sakė jo pirmininkas Vytautas Juozapaitis.

Jis yra parengęs projektą kultūros pasą įrašyti į Švietimo įstatymą, kaip priemonę mokinių kultūros pažinimo įpročiams ugdyti ir jų kultūros patirčiai plėsti, teikiant jiems tam tikras kultūros ir meno paslaugas.

„Sistema veikia, kaip projektas pasiteisino, bet kadangi jis nėra įstatymu įpareigojantis, galbūt kokios nors tarnybos, pareigūnai kreipia nepakankamai tinkamą dėmesį. Toks požiūris kartais liūdina, kaip ir liūdina nepanaudojimas tų lėšų, mano duomenimis, apie milijoną. Yra teisinė spraga, kurią reikia lopyti, kad (naudojimasis kultūros pasu – BNS) būtų privaloma visiems subjektams“, – sakė V. Juozapaitis.

Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos, administruojančios kultūros pasą, duomenimis, kasmet šiai paslaugai valstybės biudžete numatoma 4 mln. eurų, tačiau dalis lėšų metų pabaigoje lieka nepanaudotos. Pernai į biudžetą grąžinta apie 800 tūkst. eurų.

„800 tūkst. eurų – tikrai didelė suma, kiek renginių galėtume organizuoti, o ji paliekama“, – per komiteto posėdį sakė Seimo narė demokratė Silva Lengvinienė.

Nacionalinės bibliotekos Kompetencijų ugdymo ir kultūrinės edukacijos centro kultūrinių veiklų koordinatorės Rasos Stuglienės duomenimis, pernai nuo kiekvieno vaiko nepanaudoti liko po du eurus.

Kasmet vienam moksleiviui skiriama 11 eurų pasinaudoti kultūros paso paslauga – lankytis spektakliuose, koncertuose, parodose, dalyvauti kitose pažintinėse bei edukacinėse kultūros veiklose.

Anot R. Stuglienės, neretai likutis susidaro dėl to, kad, pavyzdžiui, klasė užsisako paslaugą po 10 eurų, tokiu atveju nuo vaiko lieka po eurą, o likusią nedidelę sumą jau sunku panaudoti, neretai ji tiesiog pamirštama.

Be to, stebima tendencija, kad aktyviausiai kultūros paso teikiamomis galimybėmis naudojamasi metų pabaigoje – lapkritį ir gruodį.

Šiemet iki spalio 1 dienos panaudota apie 50 proc. tam tikslui skirtos sumos, išleisti beveik 2 mln. eurų.

„Tikimės, kad didžioji dalis lėšų bus išleisti, gal tik nedidelis likutis bus“, – prognozavo Nacionalinės bibliotekos Kompetencijų ugdymo ir kultūrinės edukacijos centro vadovė Roma Survilienė.

Kultūros viceministro Albino Vilčinsko teigimu, nustatyta, kad kultūros paso galimybėmis vangiau naudojasi profesinio mokymo įstaigos.

„Tiems vaikams galbūt reikia kultūrinio švietimo, juos labiausiai reikėtų įtraukti į vienokią ar kitokią edukaciją nors ir vieną ar du kartus per metus, kad jie neturėtų alternatyvos neveikti ko nors gero, o veikti blogo gatvėje ir už gatvės ribų“, – sakė jis.

Anot A. Vilčinsko, kartais į kultūros pasą nežiūrima kaip į švietimo sistemos dalį.

„Žiūrima kaip į pramogą, kuri, žinot, proginiu momentu gali būti panaudota su šiokiu tokiu valstybės biudžetavimu“, – tvirtino jis.

„Kol tai nebus įstatymu, įpareigojimu įteisinta su visa šia sistema į neformalaus švietimo mechanizmą, ko gero, požiūris sunkokai keisis“, – pažymėjo viceministras.

V. Juozapaitis siūlė artėjant metų pabaigai užklausti mokyklų, ar jos ketina pasinaudoti kultūros paso pinigais – galbūt tai paskatintų pasinaudoti galimybėmis.

„Čia kaip būna, kai gauni dovanų kuponą kokiam nors masažui, padedi, o po dvejų metų prisimeni, kad jis guli. Jis jau nebeveikia. Su biudžeto pinigais toks elgesys turbūt nėra labai korektiškas“, – tvirtino Seimo Kultūros komiteto pirmininkas.

Anot jo, paraiškos užpildymas, kad planuoja dalyvauti kultūros paso programoje, būtų savotiškas įsipareigojimas. Politikas svarstė, kad galbūt reikėtų nustatyti ir kokią nors atsakomybę tiems, kurie nedalyvauja programoje.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Neformalaus švietimo skyriaus patarėja Aušra Birietienė per Kultūros komiteto posėdį teigė, kad kultūros pasas įtrauktas į naują neformaliojo vaikų švietimo koncepcijos redakciją kaip neformaliojo vaikų švietimo dalis.

Ji teigė, kad jeigu yra poreikis, su Kultūros ministerija ir Nacionaline biblioteka galima surengti pasitarimą, kaip paskatinti ugdymo įstaigas dalyvauti kultūros paso programoje.

Bibliotekos duomenimis, šiuo metu kultūros pasas siūlo 3857 veiklas. Vien šiemet programa pasipildė daugiau kaip tūkstančiu veiklų, registravosi 1,5 tūkst. paslaugų tiekėjų.

Prie kultūrinės edukacijos sistemos jau prisijungė 100 proc. mokyklų Lietuvoje ir 35 proc. lituanistinių mokyklų, teikiančių formalųjį ugdymą. Šiemet papildomai apie 2 tūkst. mokytojų įsitraukė į sistemą.

Apie 95 proc. aplankytų edukacijų mokytojai vertina labai gerai arba puikiai.