AFP-BNS
JAV ir Izraelio karo su Iranu paskatintos naftos kainos trečiadienį tęsia savo kelią į viršų. Tuo metu akcijos kursai ir toliau smunka, investuotojams vis labiau nerimaujant dėl infliacijos šuolio ir jo poveikio pasaulio ekonomikai.
JAV ir Izraeliui toliau bombarduojant Iraną, ekspertai įspėja, kad toliau mažėjant naftos tiekimui iš Artimųjų Rytų kainos toliau kils ir tai smogs viltims dėl tolesnio pinigų politikos sušvelninimo.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pažadėjo, kad prireikus karinis jūrų laivynas lydės naftos tanklaivius per Hormūzo sąsiaurį, per kurį gabenama apie penktadalis pasaulio naftos, ir įsakė Vašingtonui suteikti draudimą laivybai.
Tai šiek tiek nuramino prekiautojus ir antradienį sulėtino kainų kilimą.
Tačiau Irano smūgiai kelioms kaimyninėms šalims kelia grėsmę, kad konfliktas išplis, todėl neaiškumas dėl karo trukmės ir žinios apie kai kurių naftos telkinių uždarymą regione toliau daro spaudimą naftos rinkai.
Abiejų pagrindinių rūšių naftos kainos trečiadienį pakilo daugiau nei vieną procentą. „West Texas Intermediate“ pabrango 1,4 proc. iki 75,60 JAV dolerių už barelį, o „Brent North Sea Crude“ naftos kaina padidėjo 1,2 proc. iki 82,40 JAV dolerių už barelį.
„West Texas Intermediate“ nafta nuo praėjusios penktadienio, prieš prasidedant atakoms, pakilo 12 proc., o „Brent“ – daugiau nei 13 proc.
Kai kurie analitikai įspėja, kad kaina gali viršyti 100 JAV dolerių už barelį, todėl akcijų rinkos patiria smūgį.
„Azijoje akcijos dabar trečią dieną iš eilės patiria nuostolių, ir priežastis nėra paslaptis“, – pažymi „SPI Asset Management“ analitikas Stephenas Innesas (Stivenas Inesas). – Kai naftos kaina kyla, labiausiai nukenčia Azija, kur importuojama energija yra ne tik eilutė sąskaitoje, bet ir struktūrinė priklausomybė. Eksportu grindžiamos ekonomikos staiga turi perskaičiuoti maržas, nes brangesnis barelis tyliai turi įtakos kiekvienai gamyklai ir laivybos keliui.“
Labiausiai akcijos pinga Tokijuje ir Seule, kur indeksai nuo metų pradžios buvo pasiekę kelis rekordinius lygius dėl dirbtinio intelekto technologijų bumo.
Seulo biržos indeksas „Kospi“ smuko daugiau nei 8 proc., dėl ko prekyba buvo trumpam sustabdyta. Antradienį jis nukrito daugiau nei 7 proc. Tokijo biržos indeksas „Nikkei 225“ indeksas nukrito daugiau nei 3 proc. Daugiausia nuostolių patyrė technologijų įmonės.
Akcijų išpardavimas Azijoje įvyko po didelių išpardavimų Europoje, kur Londono biržos indeksas smuko 2,8 proc., o Frankfurto ir Paryžiaus – daugiau nei 3 proc., nes gamtinių dujų kainos šoktelėjo iki aukščiausio lygio nuo Rusijos invazijos į Ukrainą.
Perspektyva, kad energijos kainos ir toliau šoks į viršų, sugriovė viltis, kad centriniai bankai dar labiau sumažins palūkanų normas, nes jau dabar nerimaujama dėl vis dar aukštos infliacijos.
Analitikai teigia, kad JAV, Europos ir Azijos centriniai bankai greičiausiai atidės palūkanų normų mažinimą.
