AFP-AP-BNS

Šių metų Nobelio taikos premija atiteko Pietų Afrikos teisininkei Navanethem „Navi“ Pillay (Navatanem Pilai), žmogaus teisių gynėjai, vadovavusiai Ruandos genocido tribunolui ir pernai apkaltinusiai Izraelį vykdant genocidą Gazoje, už jos pastangas skatinti taiką ir tarptautinę teisę, penktadienį paskelbė Nobelio komitetas.

„Šių metų laureatė suvaidino svarbų vaidmenį užtikrinant, kad būtų baudžiama už karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ir genocidą“, – sakė Osle įsikūrusio Norvegijos Nobelio komiteto pirmininkas Jorgenas Watne Frydnesas (Jorgenas Vatnė Friudnesas).

N. Pillay veikla „yra vilties ir įkvėpimo šaltinis visiems, siekiantiems kurti taikesnį pasaulį“, pranešdamas apie apdovanojimą sakė J. Watne Frydnesas.

Jis teigė, kad komitetui kol kas nepavyko susisiekti su N. Pillay ir pranešti jai apie skirtą taikos premiją, kuri dažnai laikoma prestižiškiausiu apdovanojimu pasaulyje.

Nobelio komiteto pranešime spaudai pabrėžiama, kad premija nuspręsta paskirti asmeniui, kuris „pasižymėjo išskirtine drąsa bei principingumu ir klojo pamatus visapusiškesnei pasaulinei teisinei tvarkai“.

Šių metų laureatė „suvaidino lemiamą vaidmenį užtikrinant, kad būtų baudžiama už karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ir genocidą“, priduriama pranešime.

„Reikia drąsių žmonių“

Durbane, Pietų Afrikos Respublikoje (PAR), apartheido metais indų tamilų kilmės šeimoje gimusi N. Pillay tapo teisininke, stojusia prieš gilią struktūrinę diskriminaciją, segregaciją ir atskirtį. Bendra gija driekiasi nuo jos ankstyvojo darbo ginant Nelsoną Mandelą bei kitus prieš apartheidą kovojusius asmenis iki teisėjos pareigų svarbiausiose tarptautinėse teismo bylose.

Šių metų Nobelio taikos premijos laureatė gerokai išplėtė tarptautinės teisės taikymo sritį ir poveikį.

Ji dirbo teisėja PAR Aukštajame Teisme, Tarptautiniame baudžiamajame tribunole Ruandai ir Tarptautiniame Baudžiamajame Teisme (TBT). Ji taip pat ėjo Jungtinių Tautų (JT) vyriausiosios žmogaus teisių komisarės pareigas ir pirmininkavo JT nepriklausomai tarptautinei tyrimų komisijai okupuotose palestiniečių teritorijose.

Šiuo metu 85-erių N. Pillay yra Tarptautinio Teisingumo Teismo (TTT) teisėja byloje, kurioje Mianmaras kaltinamas genocidu.

„Skirdamas šių metų Nobelio taikos premiją, Norvegijos Nobelio komitetas nori priminti pasauliui, kad teisinė valstybė – tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu – yra pagrindas sistemai, kurią sukūrėme siekdami užtikrinti taiką ir spręsti konfliktus nenaudojant smurto. Taikai reikia teisingumo“, – pabrėžiama komiteto pranešime spaudai.

„Istorija parodė, kad pasaulis be teisinės valstybės principų yra neteisingas, neprotingas ir nežmoniškas. Teisėjai – tie, kurie saugo trapią ribą tarp tvarkos ir chaoso – todėl yra verti didžiausios pagarbos. Tačiau šiandien, kai šiems patiems teisėjams taikomos sankcijos, o jų institucijos yra puolamos, mums reikia drąsių, viziją turinčių ir ryžtingų žmonių – savybių, kurias N. Pillay demonstruoja savo darbe teisme“, – priduriama jame.

D. Trumpo faktorius

Konfliktų ir krizių krečiamame pasaulyje šiam aukščiausiam diplomatiniam ir humanitariniam apdovanojimui šiemet buvo nominuoti 287 asmenys ir organizacijos.

Jų tapatybės laikomos paslaptyje 50 metų, tad iki pat laureato paskelbimo lieka tik spėlioti, kam atiteks įvertinimas.

Kandidatus gali siūlyti dešimtys tūkstančių žmonių, įskaitant visų šalių įstatymų leidėjus ir ministrų kabinetų narius, buvusius laureatus, kai kurių universitetų profesorius ir Nobelio komiteto narius.

Vienintelis dalykas, dėl kurio sutarė ekspertai, – kad laimėtoju netaps JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), nepaisant jo nepagrįstų pareiškimų, neva jis nutraukė net aštuonis karus, ir tvirtinimų, kad jis yra labiausiai šios premijos nusipelnęs kandidatas.

„Jie pagarsėję tuo, kad galbūt neskiria jos tokiems žmonėms kaip aš (…) ir manau, kad jiems tai užtrauktų didelę gėdą, – trečiadienį kalbėjo D. Trumpas. – Ir aš tai sakau ne iš pagiežos.“

Osle JAV prezidentas apskritai laikomas netinkamu kandidatu dėl karo prieš Iraną, teritorinės plėtros ambicijų, pavyzdžiui, Grenlandijoje, griežtos pozicijos migrantų atžvilgiu bei išpuolių prieš daugiašališkumą ir žiniasklaidą.

Norvegijos Nobelio komiteto sprendimas gali būti suprastas kaip tiesioginė ar netiesioginė kritika milijardieriui respublikonui.

Oslo taikos tyrimų instituto (PRIO) vadovas Haakonas Gjerlowas (Hokonas Jerlovas) kiek anksčiau teigė, kad komitetas privalo savęs paklausti, ar Nobelio premija laureatui nesukels daugiau „žalos nei naudos“, atsižvelgiant į reakcijas, galinčias kilti iš Baltųjų rūmų.

Praėjusių metų Nobelio taikos premija atiteko Venesuelos politikei, opozicijos lyderei Mariai Corinai Machado (Mariai Korinai Mačado) už „jos nenuilstamą darbą propaguojant demokratines teises Venesuelos žmonėms ir už jos kovą siekiant teisingos ir taikios pereigos nuo diktatūros prie demokratijos“.

Šis pasirinkimas D. Trumpui buvo priimtinas. M. C. Machado netgi atidavė jam savo Nobelio aukso medalį, manydama, kad jis to nusipelnė po prezidento Nicolas Maduro (Nikolo Maduro) suėmimo, nors mainais už tai politinės paramos jai gauti nepavyko.

Priežastys, kurias Nobelio komitetas nurodo rinkdamas taikos premijos laureatus, nuo 1901-ųjų iš esmės pasikeitė: nuo taikos skatinimo pereita prie žmogaus teisių gynimo, o ši tendencija ypač sustiprėjo Šaltojo karo metais, rodo naujienų agentūros AFP analizė.

Tuo tarpu Nobelio komitetas teigia nepasiduodantis išorės spaudimui.

„Žinoma, turime tai aptarti, bet tai nedaro įtakos diskusijoms salėje ir priimamiems sprendimams“, – AFP sakė komiteto sekretorius Kristianas Bergas Harpvikenas.

Nobelio premijų savaitė eina į pabaigą

Šiųmetė Nobelio premijų savaitė startavo pirmadienį, kai paskelbta, kad Nobelio medicinos premija atiteko JAV psichiatrui bei neurologui Karlui Deisserothui (Karlui Deiserotui) ir Vokietijos mokslininkams Peteriui Hegemannui (Pėteriui Hegemanui) bei Georgui Nageliui už atradimus, susijusius su šviesa valdomais jonų kanalais ir optogenetika.

Antradienį Nobelio fizikos premija paskirta Francis Halzenui (Fransiui Halzenui) už indėlį į neutrinų observatoriją „IceCube“ ir kosminės kilmės didelės energijos neutrinų atradimą.

Trečiadienį paskelbta, kad šių metų Nobelio chemijos premija paskirta Henri Kaganui (Anri Kaganui) ir Kenso Soai (Kensui Soai) už netiesinių efektų ir autokatalizės asimetrinėje organinėje sintezėje atradimą.

Nobelio literatūros premija ketvirtadienį buvo paskirta kanadietei Anne Carson (En Karson) „už drąsią ir išradingą kūrybą, kuri, žaismingai dialoguodama su klasikine tradicija, sukūrė naujas šiuolaikinės literatūros formas“.

Apdovanojimų sezonas baigsis pirmadienį, kuomet bus paskelbtas ekonomikos premijos laureatas.

Šių metų piniginis prizas yra 12 mln. Švedijos kronų (1,06 mln. eurų), nepriklausomai nuo to, ar jis skiriamas vienam asmeniui, laureatų grupei, ar organizacijai.

Šių metų laureatai savo apdovanojimą – diplomą, aukso medalį ir pinigų čekį – atsiims iš karaliaus Carlo XVI Gustafo (Karlo XVI Gustafo) rankų per iškilmingą ceremoniją Stokholme gruodžio 10 dieną, minint šių premijų įkūrėjo Alfredo Nobelio mirties metines. Nobelio taikos premija bus įteikta tą pačią dieną Osle.