AFP-AP-BNS

Norvegijoje pirmadienį vyksta įtempti parlamento rinkimai, kuriuose geopolitiniai klausimai, įskaitant JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) tarifų grasinimus ir karą Ukrainoje, gali suteikti pranašumą valdantiesiems.

Visuomenės nuomonės apklausose šiek tiek pirmauja Norvegijos premjero Jono Gahro Store (Jono Garo Stiorės) vadovaujama Leiboristų partija, o apžvalgininkai mano, kad dėl visuotinio netikrumo rinkėjai gali labiau palaikyti stabilia laikoma dabartinę vyriausybę.

Rinkimų kampanijos metu daugiausia dėmesio buvo skiriama vidaus klausimams, tokiems kaip pragyvenimo išlaidos, sveikatos priežiūra, nelygybė, švietimas ir galimybė panaikinti turto mokestį, kuris sukėlė daug diskusijų ir susiskaldymą.

Pirmųjų prognozių tikimasi sulaukti po rinkimų apylinkių uždarymo 19 val. Grinvičo (22 val. Lietuvos) laiku.

„Čia yra daug galimybių viską pagerinti“, – naujienų agentūrai AFP sakė 30-metė kineziterapeutė Amalie Sydtveit (Amalija Sidtveit).

Tačiau ji pridūrė, kad, atsižvelgiant į įvykius pasaulyje, vyriausybės stabilumas yra labai svarbus.

NATO narės Norvegijos, turinčios sieną su Rusija Arkties regione, ekonomika smarkiai priklauso nuo eksporto, todėl geopolitiniai klausimai šaliai yra itin svarbūs.

Politologas Johannesas Berghas (Johanesas Bergas) pabrėžė ilgametę J. G. Store patirtį pasaulinėje politikoje.

„Faktas, kad JAV prezidentu buvo išrinktas Donaldas Trumpas, diskusijos apie tarifus ir tarptautinę prekybą tapo daug neaiškesnės, vyksta karas Ukrainoje – visi šie tarptautiniai klausimai skatina rinkėjus laikytis šalia esamos vyriausybės“, – AFP nurodė politologas.

„Naujų impulsų“

169 narių parlamentą turi teisę rinkti 4,3 mln. šalies gyventojų, o oficialių rezultatų tikimasi antradienį.

Paprastai po rinkimų kelias savaites vyksta derybos dėl koalicijos sudarymo ir susitarimų dėl postų ministrų kabinete.

Tačiau prognozuojama, kad rinkimų rezultatai neturės didelės įtakos Norvegijos užsienio politikai.

Premjeras, kuris dabar vadovauja vienos partijos mažumos vyriausybei, šių metų pradžioje sulaukė paramos šalies viduje, kai į vyriausybę grįžo populiarus buvęs NATO vadovas Jensas Stoltenbergas.

Tikėtina, kad, norėdamas išlikti valdžioje, J.  G. Store turės gauti visų keturių kitų kairiųjų partijų paramą.

Tačiau šiuo metu kairiųjų blokas yra susiskaldęs tokiais klausimais kaip naftos gręžimas, kurį leiboristai nori tęsti, o žalieji – ne.

Abi partijos pasisako už glaudžius Norvegijos ryšius su Europos Sąjunga (ES) ir ilgainiui norėtų prisijungti prie Bendrijos, tačiau tam prieštarauja Centro ir kraštutinių kairiųjų partijos, taip pat dauguma norvegų.

Oslo gatvėse kai kurie kalbinti praeiviai teigė norintys pokyčių.

„Naujų impulsų. Kitokių politikų vadovų“, – nurodė 42-ejų bibliotekininkė Anne-Inger Hellekjaer (En-Inger Helekjar).

Tačiau dešiniųjų blokas taip pat yra susiskaldęs.

Buvusios ministrės pirmininkės Ernos Solberg (Ernos Sulberg) konservatorius populiarumu lenkia prieš imigraciją nusistačiusi Pažangos partija.