AFP-BNS

Prie JAV ambasados Norvegijoje naktį driokstelėjęs sprogimas, per kurį niekas nenukentėjo ir buvo padaryta nedidelė materialinė žala, gali būti teroristinis aktas, sekmadienį pareiškė Oslo policija, tačiau pabrėžė, kad tiriami ir kiti motyvai.

„Viena iš hipotezių yra ta, kad tai teroristinis aktas“, – interviu visuomeniniam transliuotojui NRK sakė policijos jungtinio tyrimo ir žvalgybos padalinio vadovas Frode Larsenas (Frodė Larsenas).

„Tačiau mes nesame visiškai tuo įsitikinę. Turime būti atviri galimybėms, kad gali būti ir kitų to, kas įvyko, priežasčių“, – sakė jis spaudos konferencijos paraštėse.

Spaudos konferencijoje F. Larsenas pareiškė, kad policija ieško kaltininkų, bet kol kas „neturi įtariamųjų“.

Anot jo, Oslo tyrėjai neatmeta galimybės, kad tai gali būti susiję su karu Artimuosiuose Rytuose.

„Natūralu tai vertinti atsižvelgiant į dabartinę saugumo politikos situaciją“, – sakė F. Larsenas ir pridūrė, kad po išpuolio policija sugriežtino saugumą įvykio vietoje.

Sekmadienio naktį, apie 1 val. vietos laiku (2 val. Lietuvos laiku) prie JAV ambasados Osle konsulinio skyriaus įėjimo driokstelėjo sprogimas.

Norvegijos užsienio reikalų ministras Espenas Barthas Eide (Espenas Bartas Eidė) incidentą pavadino nepriimtinu ir sakė, kad jis ir teisingumo bei viešojo saugumo ministrė Astri Aas-Hansen (Astri Os-Hansen) palaiko ryšį su JAV ambasados reikalų patikėtiniu Ericu Meyeriu (Eriku Mėjeriu).

Pareiškime jis pažymėjo, kad abu ministrai „pareiškė, jog tai yra nepriimtinas veiksmas, kurį vertiname labai rimtai“.

„Diplomatinių misijų saugumas mums yra labai svarbus, todėl policija ir Norvegijos saugumo tarnyba (PST) šiuo metu tiria šį atvejį“, – pridūrė jis.

PST naujienų agentūrai AFP pranešė, kad pasitelkė papildomą personalą, kuris padės policijai atlikti tyrimą.

Tarnybos atstovas Martinas Bernsenas pabrėžė, kad grėsmių vertinimo lygis šioje Skandinavijos šalyje, kuris nuo 2024 metų lapkričio siekia tris balus pagal penkių balų skalę, „nepakito“.

„Dabar mes glaudžiai bendradarbiaujame su Oslo policijos rajonu, taip pat su kitais partneriais“, – sakė M. Bernsenas.

Jis atsisakė atskleisti, ar prieš sprogimą buvo gauta kokių nors grasinimų JAV interesams Norvegijoje.

Stiklo šukės

Žiniasklaidos paskelbtose nuotraukose matyti stiklo šukės sniege prie ambasados konsulinio skyriaus įėjimo, taip pat įtrūkimai storose stiklinėse duryse ir juodos žymės ant žemės prie durų, greičiausiai atsiradusios dėl sprogimo.

Tyrėjai iki ryto dirbo įvykio vietoje, o „vieno ar kelių galimų kaltininkų“ paieškai buvo pasitelkti šunys, dronai ir sraigtasparniai, pranešė Oslo policija.

„Policija tokius incidentus viešose vietose laiko labai rimtais ir tiria šį atvejį, skirdama jam daug išteklių ir teikdama didelį prioritetą“, – teigiama policijos pranešime.

Apsaugos prie JAV ambasadų lygis visame pasaulyje paprastai yra labai aukštas. Kol kas nėra žinoma, kokia buvo Oslo ambasados apsauga incidento metu.

Oslo policijos viršininkas Michaelis Dellemyras (Michaelis Delemyras) televizijai TV2 anksčiau sakė, kad policija „nekomentuos nieko, kas susiję su žalos pobūdžiu, kas sprogo ir panašių detalių, išskyrus tai, kad įvyko sprogimas“, nes „tyrimas dar tik prasidėjo“.

Vėliau jis televizijai TV2 sakė, kad policija „turi idėją dėl priežasties“, ir pridūrė: „Mums atrodo, kad tai yra kažkieno padarytas veiksmas“.

Tyrėjai visą naktį apklausinėjo liudininkus, o TV2 pranešė, kad įvykio vietoje buvo pastebėta bombų neutralizavimo komanda.

Praėjus kelioms valandoms po sprogimo, policija paskelbė, kad pastato aplinka yra „saugi“ gyventojams ir praeiviams.

Policija taip pat paragino visuomenę pranešti bet kokią informaciją, kuri galėtų būti naudinga, ir informuoti apie šiame rajone nuo vidurnakčio iki 2 val. ryto pastebėtus neįprastus dalykus.

JAV ambasadose Artimuosiuose Rytuose dėl JAV karinių operacijų Irane buvo įvestas aukštas pavojaus lygis, o kelios iš jų buvo tapusios Teherano atakų taikiniais.