BNS
Įsigaliojus reikalavimui, jog paslaugų sferoje dirbantys užsieniečiai kalbėtų lietuviškai, baigiantis registracijai į pirmuosius tris lietuvių kalbos egzaminus užsirašė 157 užsieniečiai, pranešė Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA).
Lapkričio pabaigoje Vyriausybei įvedus ketvirtą bazinę valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją, kuri atitinka lietuvių kalbos mokėjimo A1 lygį, pirmieji tokie egzaminai vyks sausio 14–16 dienomis.
Iš viso per metus suplanuota vykdyti 15 egzaminų.
Gruodžio pradžioje švietimo, mokslo ir sporto viceministras Rolandas Zuoza prognozavo, kad sausio ir vasario mėnesiais į NŠA kreipsis iki 10 tūkst. užsieniečių, norinčių laikyti lietuvių kalbos egzaminą.
„157 yra užsiregistravę per visas (egzaminų – BNS) tris dienas“, – BNS nurodė agentūros atstovė Jurgita Kažukauskaitė-Sarnickienė.
Tuo metu per vieną egzaminą vienu metu galima priimti 800 asmenų visoje Lietuvoje.
Lietuvių kalbos mokėjimo egzaminą sudarys trys dalys: skaitymo ir rašymo, klausymo bei pokalbio su egzaminuotoju.
J. Kažukauskaitės-Sarnickienės teigimu, užduotys bus nesudėtingos, tačiau kadangi toks bazinis egzaminas vyks pirmą kartą, jo pavyzdžių kol kas nėra galimybės pamatyti.
„Matot, jis (egzaminas – BNS) vyks pirmą kartą, tai paskui jau kai tos užduotys praeis, ir bus rengiamos kitos, tai iš šitų turbūt bus galima ir pasimokyti“, – BNS teigė NŠA atstovė.
Baziniu lygiu kalbą suprantantis žmogus turi gebėti suprasti ir vartoti žinomus būtiniausius posakius ir pagrindines frazes, esant konkrečiam poreikiui, sugebėti prisistatyti ir pristatyti kitą, užduoti asmeninio pobūdžio klausimų, pavyzdžiui, kur gyvena, ką pažįsta, kokius daiktus turi, ir atsakyti į tokius pat klausimus.
Taip pat tokio lygio žinias turintis žmogus turėtų sugebėti susikalbėti labai paprastai, jei tik pašnekovas kalba lėtai, aiškiai ir yra tam pasirengęs, be to – trumpai ir paprastai parašyti neoficialų raštelį, įrašyti asmens duomenis anketoje, pavyzdžiui, vardą, pavardę, pilietybę, adresą.
Kaip rašė BNS, naujas bazinio lietuvių kalbos mokėjimo reikalavimas bus taikomas užsieniečiams, kurie parduoda prekes ar teikia paslaugas, jis bus taikomas dvejus metus nuo jų gyvenamosios vietos deklaravimo Lietuvoje.
Bazinė kategorija taip pat bus taikoma užsieniečiams, turintiems leidimą dirbti sezoninį darbą Lietuvoje, kurie parduoda prekes ar teikia paslaugas ir kuriems Valstybinės kalbos įstatyme yra nustatytas reikalavimas mokėti valstybinę kalbą ir aptarnauti gyventojus valstybine kalba.
Užsieniečiams, kuriems suteikta laikinoji apsauga Lietuvoje, įdarbinti ir dirbti savarankiškai valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos netaikomos.
Taip pat nustatyta, jog juridiniai ir fiziniai asmenys turės užtikrinti, kad jų darbuotojai ar jie patys tiesiogiai aptarnautų gyventojus atitinkamu valstybinės kalbos mokėjimo lygiu.
Praėjus dvejiems metams norintis dirbti užsienietis turėtų mokėti valstybinę kalbą mažiausiai A2 lygiu.
Migracijos departamento duomenimis, 2025 metų pradžioje leidimą gyventi Lietuvoje turėjo beveik 218 tūkst. užsieniečių, per 77 tūkst. jų sudarė Ukrainos piliečiai.
