BNS Plius/Izabela Kuzmicka
Nauji daugiabučiai mažuose miesteliuose plėtojami gana retai ir tokia statyba vyksta vangiai, o tai daugiausia lemia demografiniai pokyčiai, teigia nekilnojamojo turto rinkos analitikai.
Anot jų, nors būsto kainos regionuose gerokai mažesnės nei didesniuose miestuose, statybos kainos yra panašios, todėl vystytojai kaštus gali amortizuoti tik per sklypo kainą – sklypai regionuose yra pigesni.
Analitikų teigimu, būsto projektų plėtrą regionuose diktuoja ir diktuos poreikis. Tam, kad regionai taptų įdomūs didiesiems vystytojams, turi pasikeisti demografinės tendencijos, išsekti esamas būsto fondas ir padidėti vietos gyventojų pragyvenimo lygis, kad jie taptų pajėgūs įpirkti naują brangesnį būstą.
Pasak „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovo Tomo Sovijaus Kvainicko, nauji daugiabučiai miesteliuose plėtojami gana retai. 2008-2009, 2018-2019 metais galėdavo būti pastatoma iki 10 daugiabučių per metus, o rinkai sulėtėjus – iki penkių.
„Kita vertus, yra nemažai savivaldybių, kuriose per pastarąjį dvidešimtmetį pastatyta vos po vieną ar kelis daugiabučius, ir miestui tai būna išskirtinis įvykis. Naujų gyvenamųjų projektų plėtra mažesniuose miesteliuose pagyvėja įvykus didesniam rinkos aktyvumo šuoliui didmiesčiuose“, – BNS Plius teigė T. S. Kvainickas.
Anot jo, atmetus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Palangos, Druskininkų, Trakų rajonus, erdvės plėtrai lieka ne tiek ir daug – iki 5–10 daugiabučių per metus, o vangumą daugiausia lemia demografiniai pokyčiai.
„Mažesni miesteliai neteko daug gyventojų, būsto fondas dažniausiai yra perteklinis ir kainos yra gerokai mažesnės nei didesniuose miestuose. Tuo tarpu statybos kainos yra panašios. Skiriasi tik žemės kaina ir galbūt galima supaprastinti dalį sprendinių. Tačiau net ir šie skirtumai neleidžia naujai statybai tapti konkurencinga seniems būstams. Pirkėjui yra pigiau tiesiog suremontuoti seną butą ar statytis namą“, – teigė „Inreal“ analitikas.
NT paslaugų bendrovės „Reala“ vadovaujantis partneris Antanas Kišūnas teigė irgi manantis, kad būsto projektai regionuose ne taip aktyviai plėtojami, nes šiuos procesus paveikė demografinė padėtis ir NT kainos.
„Paimkime didžiuosius miestus – Vilnių, Kauną ir Klaipėdą, tada Šiaulius ir Panevėžį – didžiausia pasiūla ir noras visų vystytojų dirbti yra Vilniuje, todėl kad visoje Lietuvoje statybos ir medžiagų kainos yra maždaug vienodos, o pardavimo kainos yra didžiausios sostinėje. Antras dėl tų pačių aspektų yra Kaunas, o trečias, kur ir šiai dienai matomas būsto pasiūlos trūkumas, yra Klaipėda. Demografinė padėtis diktuoja, todėl Klaipėdoje ir tos kainos nėra didelės, nors ir pajūrio regionas, bet mieste plėtra ir pasiūla yra mažesnė, todėl ir kainos auga“, – BNS Plius sakė A. Kišūnas.
Pasak jo, Panevėžyje demografinė padėtis yra viena blogiausių tarp visų miestų, bet pasiūlos ten irgi yra. Anot A. Kišūno, būsto plėtrai regionuose didelę įtaką turi darbdaviai ir verslas.
„Paimkime Molėtus (…) Molėtuose atsirado investuotojas, „Teltonika“, kuri investuoja į miestą. Toliau ten yra kurortinis miestas, gyventojai nori gyventi ir persikraustyti iš didžiųjų miestų, gal tai ir buvo stimulas, vystytojai išsianalizavę labai paklausos rinką, nusprendė arba nuspręs investuoti ten į gyvenamąjį būstą“, – teigė jis.
T. S. Kvainicko teigimu, vis dar populiarus nuotolinis darbas gali tapti paskata rinkos aktyvumui didėti ir vystyti projektus mažesniuose miesteliuose.
Anot A. Kišūno, nuotolinis darbas aktyvesnei būsto plėtrai turėjo įtakos per pandemiją, tačiau tą stimulą gali aktyvinti nuotoliniu būdu dirbantys IT specialistai. Visgi pastebima, jog regionuose būsto ir nuomos kaina yra mažesnė, bet nuomos rinkoje labai trūksta objektų.
„Nuomos regionuose praktiškai nėra, tai tas atsiperkamumas gal būtų naujesnio būsto pagal pajamingumą ir ilgesnis, bet jis būtų, nes paklausa tikrai regionuose viršija pasiūlą. Kas liečia senos statybos būstą, tai procentaliai atsiperkamumas skaičiuojant pagal būsto kainą ir poreikį yra didesnis ir greitesnis“, – BNS Plius sakė A. Kišūnas.
T. S. Kvainicko teigimu, laisvųjų ekonominių zonų plėtra, didelių gamyklų statyba regionuose padidina miestelių patrauklumą, tačiau nepanaikina senos bei naujos statybos būsto kainos konkurencingumo problemos.
Daugiausia potencialo aktyvesnei būsto plėtrai, pasak jo, turi kurortiniai, puikaus kraštovaizdžio miestai bei tie, kur plėtojama komercinė veikla. Be to, vystytojai svarstydami plėtros galimybes pirmiausia turi būti užtikrinti dėl pelningumo ir turto likvidumo.
A. Kišūnas mano, kad daugiausia potencialo aktyvesnei būsto plėtrai turi Alytus, Marijampolė, Visaginas, Naujoji Akmenė, Molėtai, Telšiai. Anot jo, Visaginas turi labai gerą „protinį potencialą“ – čia yra nemažai darbuotojų, dirbusių atominėje elektrinėj, taip pat Molėtai, kur ateina labai didelės investicijos.
„Praktiškai visi regionai, kurie nesmarkiai nutolę nuo didžiųjų miestų ir į kuriuos žiūri verslas labai teigiamai, jie turi galimybę plėstis“, – BNS Plius teigė jis.
Paklaustas, kokios prielaidos turi būti didelių NT žaidėjų atėjimui į regionus, T. S. Kvainickas sakė, jog per vienerius ar dvejus metus turbūt tai neįvyks. A. Kišūnas taip pat teigė, jog kol kas regionų perkamoji galia yra labai ribota, be to, ten nėra daug gyventojų.
