Parengta pagal BBC Culture
Berlyne gali būti šalta, tačiau kultūrinė temperatūra kyla. Kartu su Kanų ir Venecijos festivaliais, „Berlinale“ sudaro didįjį Europos kino trejetą, garsėjantį drąsia ir provokuojančia programa, ryškiausiomis žvaigždėmis bei galimybe pirmiesiems išvysti būsimus apdovanojimų laureatus. Štai šešios priežastys, kodėl šių metų renginys žada palikti didelį įspūdį.
Timothée Chalamet tęsia savo 2025-ųjų „Oskarų“ kampaniją
Ar Chalamet gali tapti jauniausiu visų laikų „Oskaro“ laureatu už geriausią aktoriaus vaidmenį, įkūnijęs Bobą Dylaną filme A Complete Unknown? Tai atrodo vis realesnė galimybė. Pastarosiomis savaitėmis jis beveik pasivijo favoritą Adrieną Brody – beje, dabartinį jauniausio šios kategorijos nugalėtojo titulą turintį aktorių, kuris 2002 m. laimėjo už vaidmenį filme Pianistas.
Prie Chalamet sėkmės neabejotinai prisideda ir jo charizmatiška kampanija: nuo pasirodymų Saturday Night Live iki netikėto pasivažinėjimo ryškiai žaliu Londono Lime dviračiu į filmo premjerą. Dabar jis atvyksta į Berlyną, kur A Complete Unknown bus rodomas festivalio specialiojoje programoje. Klausimas tik vienas – kokiu išskirtiniu triuku jis nustebins šį kartą? Galbūt valgys tradicinį currywurst ant raudonojo kilimo
Ir pirmasis pretendentas į 2026-ųjų „Oskarus“?
Richardas Linklateris ir Ethanas Hawke’as jau sukūrė keletą įsimintiniausių ir jautriausių Amerikos kino filmų – tarp jų Prieš trilogiją bei Vaikystę (Boyhood). Dabar jie vėl suvienija jėgas filme Blue Moon, kurio premjera Berlyno kino festivalyje įvyks kitą antradienį.
Kaip ir Prieš saulėlydį, tai realiu laiku vykstantis filmas – 100 minučių drama nusikelia į 1943-iuosius, į legendinio miuziklo Oklahoma! premjeros vakarą Brodvėjuje. Jo kompozitorius Richardas Rodgersas (Andrew Scott) mėgaujasi sėkme ir gerbėjų dėmesiu, tačiau kur šiame paveiksle lieka Lorenzas Hartas (Hawke)?
Dvidešimt metų jis buvo Rodgerso dainų tekstų autorius ir kūrybinis partneris, kol jį pakeitė Oscaras Hammersteinas. Dabar Hartas – buvusi Brodvėjaus žvaigždė, kovojanti su alkoholizmu ir depresija, o jo vieninteliai palydovai šiame vakare – jaunasis globotinis (Margaret Qualley) ir barmenas (Bobby Cannavale).
Ar per anksti kalbėti apie 2026-ųjų „Oskarus“? Tikriausiai. Tačiau turint omenyje talentus, dalyvaujančius šiame projekte, ir tai, kaip Akademija mėgsta tikras amerikietiško šou pasaulio istorijas, Blue Moon gali tapti rimtu pretendentu į apdovanojimus
Bong Joon Ho sugrįžimas
Prabėgo lygiai penkeri metai nuo tada, kai Pietų Korėjos režisierius Bong Joon Ho perrašė kino istoriją – jo kandžioji klasės satyra Parazitas tapo pirmuoju ne anglų kalba sukurtu filmu, laimėjusiu pagrindinį „Oskarą“. Dabar pagaliau sulauksime jo itin laukto naujojo filmo Mickey 17, kurio premjera įvyks Berlyne.
Filmo pasirodymas vėlavo – iš pradžių jis buvo planuotas dar 2024-ųjų kovą, tad ar tai signalizuoja kokias nors problemas, pamatysime. Tačiau jau anonsas leidžia suprasti, kad laukia neeilinė mokslinės fantastikos patirtis.
Pagrindinį vaidmenį atlieka riziką mėgstantis Robertas Pattinsonas, o siužetas paremtas mažiau žinomo autoriaus Edwardo Ashtono 2022 m. romanu. Istorija pasakoja apie vyrą, kuris dirba „išnaudojamuoju“ kosminėje misijoje – jis vėl ir vėl miršta, tik tam, kad būtų atkurtas klonavimo būdu. Tačiau regeneracijos procesas pradeda strigti, o tai sukelia nenuspėjamą chaosą.
Puikią aktorių komandą papildo Toni Collette, Naomi Ackie, Stevenas Yeunas ir Markas Ruffalo. O filmo atmosfera išduoda, kad Bong Joon Ho vėl nagrinės savo mėgstamas temas – kapitalizmą ir išnaudojimą – tik šįkart per beprotiškai originalią mokslinės fantastikos prizmę
Naujausios epinės TV dramos premjera
Didieji kino festivaliai vis dažniau suteikia vietos ir įspūdingų televizijos serialų premjeroms. Šių metų „Berlinale“ ne išimtis – festivalis pristatys pirmuosius du vieno laukiamiausių metų mini serialų The Narrow Road to the Deep Northepizodus.
Serialas sukurtas pagal Bookerio premiją laimėjusį australo Richardo Flanagano romaną. Pagrindinį vaidmenį atlieka vis labiau populiarėjantis Jacobas Elordi (Saltburn, Euforija), kuris įkūnija Dorrigo Evansą – Australijos kareivį, per Antrąjį pasaulinį karą patekusį į japonų karo belaisvių stovyklą. Serialas pasakoja apie jo siaubingą patirtį, kai jis buvo priverstas padėti tiesti garsųjį Birmos „Mirties“ geležinkelį, ir apie sugrįžimą į gimtąją šalį, kupiną neišdildomų randų.
Režisierius Justinas Kurzelis (True History of the Kelly Gang, The Order) jau įrodė esąs talentingas vyriškumo ir smurto analizės meistras, tad serialas žada būti įtaigus ir emociškai stiprus.
Jis netrukus pasirodys BBC Jungtinėje Karalystėje, o balandžio 18 d. – Amazon Prime Video platformoje Australijoje, Naujojoje Zelandijoje ir Kanadoje. JAV premjeros data dar nepatvirtinta, tačiau, turint omenyje įspūdingą komandą, šis serialas tikrai netrukus pasieks ir Amerikos žiūrovus
Trys filmai apie tamsiąją motinystės pusę
Įspėjimas: kai If I Had Legs I’d Kick You premjera įvyko „Sundance“ festivalyje sausį, filmas buvo pavadintas labiausiai stresą keliančia patirtimi nuo Uncut Gems laikų. Rose Byrne vaidina pervargusią terapeutę, kuri viena rūpinasi sergančia dukra, kol vyras išvykęs. Kiekviena nauja problema dar labiau didina įtampą – žiūrovai gali pasijusti taip, lyg stebėtų siaubo filmą.
Tai ne vienintelis filmas Berlyne, nagrinėjantis ligos ir motinystės sunkumus. Vokiečių dramoje Mother’s Baby, kurią parašė ir režisavo Johanna Moder, nauja mama (Marie Leuenberger) taip nutolsta nuo savo sergančio kūdikio, kad ima įtarti, jog gydytojas (Claes Bang) galėjo jai atiduoti ne jos vaiką.
Tuo tarpu Rebecca Lenkiewicz filmas Hot Milk, sukurtas pagal Bookerio premijai nominuotą Deborah Levy romaną, tyrinėja sudėtingus motinos ir dukters santykius. Valdinga motina (Fiona Shaw) ir jos suaugusi dukra (Emma Mackey) keliauja į Ispaniją ieškoti vaistų nuo motinos ligos, tačiau jų ryšys tampa vis labiau trapus
Politika persmelkti filmai
Berlyno kino festivalis garsėja stipriai politiniais filmais ir dokumentikomis. Praėjusiais metais didžiausią pripažinimą pelnė Dahomey – dokumentinis filmas apie kolonijinių artefaktų grąžinimą, laimėjęs Auksinį lokį, ir No Other Land – filmas apie situaciją Vakarų Krante, kuris pelnė publikos apdovanojimą eksperimentinėje „Panorama“ programoje.
Šiemet ši tradicija tęsiasi jau nuo atidarymo filmo – Tomo Tykwerio The Light, kuriame vokiečių šeimos gyvenimą sudrebina sirų pabėgėlis.
Kitur Gabrielio Mascaro The Blue Trail vaizduoja artimą ateitį, kurioje Brazilijos vyriausybė priverčia visus 70-mečius persikelti į atskiras bendruomenes.
Tačiau vienas intriguojanusių filmų – Michelio Franco Dreams, kuriame Jessica Chastain vaidina turtingą San Francisko socialitę, įsiveliančią į aistringą romaną su baleto šokėju (Isaac Hernández), nelegaliai kirtusiu Meksikos ir JAV sieną. Šis vyresnės moters ir jaunesnio vyro romanas primena Babygirl, tačiau jame svarbiausia ne vien amžiaus ir statuso skirtumai, o tai, kaip jų teisės gyventi ir dirbti JAV yra dramatiškai nevienodos. Jei matėte Franco 2020 m. trilerį New Order, žinote, kad jo filmuose susidūrus privilegijuotiems ir neprivilegijuotiems, rezultatas gali būti šokiruojantis.