Recenziją parengė Valdonė Rudenkienė
Atrodo, kad Hirayama (aktorius Koji Yakusho) visiškai patenkintas savo paprastu gyvenimu. Dirba tualetų valytoju Tokijuje. Už savo labai disciplinuotos kasdienės rutinos, mėgaujasi muzika ir knygomis. Myli medžius ir fotografuoja juos. Netikėti atsitikimai atskleidžia daugiau jo praeities. Ramybė ir melancholija. Šiemet Wim Wenders Kanuose su lėtu, poetiniu kinu apie tai, kaip atrasti grožį kasdienybėj. Apie tai jo ,,Nuostabios dienos”, naujausias žymaus vokiečių režisieriaus Wimo Wenderso darbas, kuris perkelia žiūrovus į šiuolaikinę Japoniją ir supažindina su subtilia ir prasminga gyvenimo kelione. Filme vaizduojamas paprastas Tokijo tualetų valytojas, kuris atranda prasmę savo kasdieniuose ritualuose ir mažuose dalykuose.
Filmo centre – Hirayama, kurį vaidina žymus japonų aktorius Koji Yakusho. Hirayama gyvenimas atrodo monotoniškas ir nuobodus: kasdienis darbas, mažos užduotys ir ramūs vakarai. Tačiau būtent ši kasdienybė tampa filmo stipriausia puse, kurioje atskleidžiamas gyvenimo grožis ir giluma. Wenders meistriškai parodo kaip paprasti dalykai – pavyzdžiui, saulės spinduliai, tekantys per langą, arba rytinė kava – gali būti ypatingi ir pilni prasmės.
Wenders garsėja savo vizualiniu stiliumi ir “Nuostabios dienos” nėra išimtis. Filmo vaizdai – itin estetiški, perteikiantys Tokijo gatvių, parkų,pastatų ir japoniškosios kultūros unikalumą. Kiekviena scena – kruopščiai apgalvota, kad atskleistų tiek Hirayma vidinį pasaulį, tiek išorinį miesto gyvenimą. Ypatingas dėmesys operatoriaus Tomo Sterno darbui, kuris sugeba perteikti ne tik vizualinę, bet ir emocinę filmo atmosferą. Atrodo tokios mažos detalės kaip gėlių laistymas arba išgirsto paukščio karksenimas priverčia nusišypsoti net ir išgyvenusius prasčiausią dieną.
O kur dar filmo garso takelis! Muzika, kurios Hirayama klausosi savo kasetėmis, yra pagrindinis filmo motyvas.Wenderso “Perfect Days” garso takelis yra neatsiejama filmo dalis, kuri padeda sukurti gilų emocinį ryšį su žiūrovu ir praturtina filmo pasakojimą, sustiprina filmo tematiką ir estetiką. Apibūdindamas, kaip Hirayama renkasi muziką, kurios klausosi, Wendersas sakė: “Galbūt jis laikosi praeities. Tačiau jis šiek tiek prisiriša ir prie savo jaunystės, jam tiesiog patinka ta muzika. Ryte jis pasirenka būtent tai, ką nori klausyti tą dieną ir tai neatsitiktinai. Wendersas apibūdino Lou Reedo (dainą „Perfect Day“ parašė ir įrašė Lou Reedas aštuntojo dešimtmečio pradžioje) kūrinį kaip „galingą balsą filme“.
Auksinės palmės šakelės laimėtojas 1984 -aisiais už filmą ,,Paryžius, Teksasas”, geriausio režisieriaus apdovanojimas 1987 metais už filmą „Troškimo sparnai“ ir žiuri Grand Prix 1993 metais už filmą „Toli, taip arti!“, Wimas Wendersas sugrįžo į Kanų kino festivalio konkursą. Jau dešimtą kartą, šį kartą su ,,Nuostabios dienos” (scenarijaus autoriai Wim Wenders ir Takuma Takasaki) istorija apie Tokijo viešųjų tualetų valytoją. Koji Yakusho laimėjo geriausio aktoriaus apdovanojimą už Hirayamos vaidmenį ir tai rodo, kad sugrįžimas buvo prasmingas, o filmas „Nuostabios dienos“, atstovaujantis Japonijai, papildė garsiojo vokiečių režisieriaus apdovanojimų kolekciją.
Per spaudos konferenciją paklaustas, ar nemano, kad tai jo poetiškiausias filmas, Wim Wenders atsakė: „Poezija nėra kažkas, ką gali numatyti filme, tačiau tai yra gana gražus reiškinys, dovana, kurią gaunate kaip režisierius, iš savo aktorių, vietų, šviesos, iš visko, kas suformuoja tai, ką jūs vadinate poezija“.
Ką čia ir bepridursi. Ir kaip filme sakė pagrindinis herojus Hirayama: Kitą kartą yra kitą kartą. Dabar yra dabar.
