AP-BNS
Dėl sausros taip nuseko vandens lygis Dunojuje, antroje pagal ilgį Europos upėje, kad tapo matomi dešimtys joje nuskendusių Antrojo pasaulinio karo vokiečių karo laivų.
Vasaros karščių metu dėl rekordiškai žemo Dunojaus vandens lygio elektrinės taip pat atsidūrė ties uždarymo riba, o Vidurio ir Rytų Europos vyriausybės imasi priemonių elektrai taupyti.
Upės, skiriančios Serbiją ir Rumuniją, viduryje, netoli Serbijos Prahovo uosto, dabar matomas surūdijęs korpusas kartu su nulūžusiu stiebu, kuriame anksčiau plevėsavo nacių vėliava.
Laivai, kai kurie vis dar pakrauti ginklais, kadaise priklausė nacistinės Vokietijos Juodosios jūros laivynui, kurį vokiečiai sąmoningai nuskandino traukdamiesi iš Rumunijos, sovietų pajėgoms veržiantis gilyn į Europą besibaigiant karui.
Istorikų teigimu, 1944 metų rugsėjį Dunojaus tarpeklyje netoli Prahovo, sovietams pradėjus apšaudymą, buvo nuskandinta iki 200 Vokietijos karo laivų. Sąmoningo skandinimo idėja buvo sulėtinti sovietų puolimą Balkanuose. Tačiau netrukus, 1945-ųjų gegužę, nacistinė Vokietija kapituliavo.
Serbijos vyriausybė, padedama Europos Sąjungos (ES) finansinės paramos, jau seniai bando kažką padaryti su šiais laivais. Kai kuriuos iš jų iš upės ištraukė tuometinės komunistinės Jugoslavijos valdžia, tačiau dauguma liko vandenyje dėl gabentų sprogmenų.
Tačiau dabar institucijos bando išlaikyti eismą 10 valstybių pratekančiame Dunojuje, nes krintantis vandens lygis sukuria pavojingas sąlygas. Ekspertai neįprastai karštus orus sieja su visuotiniu atšilimu ir kitais veiksniais.
Prahovo gyventojas Krsta Brandičius sakė, kad dėl žemo vandens lygio laivų eismas beveik sustojo: „Kaip matote, (dideli) laivai nebegali praplaukti.“
