BNS

Oficialus nedarbas Lietuvoje birželį siekė 8,1 proc. – 0,2 punkto mažiau nei gegužę ir 0,5 punkto mažiau nei tuo pačiu laiku prieš metus.

Liepos 1 dienos duomenimis, šalyje dirbo 1,47 mln. asmenų – 5,8 tūkst. daugiau nei prieš mėnesį, o darbo neturinčių žmonių skaičius susitraukė 0,8 tūkst. iki 143,7 tūkst., skelbia Užimtumo tarnyba.

Labiausiai dirbančiųjų skaičius ūgtelėjo apgyvendinimo ir maitinimo, didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto ir saugojimo sektoriuose.

„Galima sakyti, tai yra tie trys banginiai, kurie šiuo metu palaiko visos darbo rinkos gyvybingumą“, – pranešime sakė tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Pirmąjį vasaros mėnesį darbdaviai įregistravo 16,5 tūkst. laisvų darbo vietų – 3,2 tūkst. mažiau nei gegužę. Darbo pasiūlymų mažėjo visuose sektoriuose, išskyrus naujiems mokslo metams besirengiančio švietimo, taip pat žemės ūkio ir miškininkystės bei viešojo valdymo sritis.

Daugiau nei gegužę darbo pasiūlymų darbdaviai pateikė gydytojams specialistams, fizioterapeutams, slaugos specialistams, mechanikos inžinieriams. Ūgtelėjo medienos meistrų, medienos apdirbimo staklių operatorių, žemės darbų ir panašių mašinų operatorių, elektromechanikų ir elektromonterių, metalo apdirbimo stalių derintojų, kepėjų ir konditerių paklausa.

Vidutinis atlygis siūlomas ieškant darbuotojų didėjo 31 euru ir siekė 1312 eurų prieš mokesčius.

Didžiausias vidutinis darbo užmokestis siūlytas programinės įrangos kūrėjams (3,3 tūkst. eurų), bendrosios praktikos gydytojams (3,1 tūkst.), odontologams (3 tūkst.), finansų srities vadovams (3 tūkst.), mažiausias – vaisių ir daržovių konservuotojams, nekvalifikuotiems sodininkystės ir daržininkystės bei pastatų statybos darbininkams, apklausų atlikėjams (850 eurų ir mažiau).