Parengta pagal „The Wall Street Journal“
Bašaras al Asadas niekada nebuvo laikomas kandidatu valdyti Siriją. Šios pareigos buvo skirtos jo vyresniajam broliui Basilui, kuris buvo mokomas tapti kariniu vadu, tuo metu, kai Bašaras studijavo oftalmologiją. Apie tai rašoma „The Wall Street Journal“ straipsnyje.
Straipsnio autoriai pažymi, kad taip pat nesitikėta, jog Bašaras taps paskutiniu despotinės šeimos dinastijos atstovu, kuri valdė Siriją 54 metus.
Iš pradžių save pristatęs kaip ekonomikos modernizatorių, Asadas ėmėsi griežtų represijų, kai protestuotojai išėjo į gatves. Šis smurtas išprovokavo pilietinį karą, kuris sunaikino ištisus miestus, privertė daugiau nei pusę šalies gyventojų palikti savo namus, pakeitė galios pusiausvyrą regione ir sukėlė pabėgėlių bangą, kuri atvykusi į Europą dar labiau sustiprino antimigracines nuotaikas.
Represijos atidėjo režimo griūtį daugiau nei dešimtmečiui, tačiau galiausiai sukeltas pyktis ir represijos pasmerkė jo valdymą.
„Jei turėčiau jį apibūdinti, sakyčiau, kad jis yra draugiškas, bet nepalenkiamas. Jis įeis į istoriją kaip žiaurus diktatorius, kuris įstūmė savo šalį į siaubingą ir kruviną pilietinį karą. Tai visada bus jo palikimas“, – sakė Robertas Fordas, buvęs JAV ambasadorius Sirijoje.
Bašaras al Asadas yra antrasis Hafezo al Asado, karininko, kuris 1970 m. įvykdė perversmą ir beveik 30 metų valdė Siriją, sūnus. Jaunėlis Asadas, gimęs Damaske, buvo vos penkerių metų, kai jo tėvas atėjo į valdžią. Užgožtas charizmatiškesnių brolių ir seserų, kurie anksti parodė susidomėjimą kariuomene ir politika, Bašaras buvo švelnus vaikas, besidomintis mokslu ir medicina.
Būdamas paauglys, jis matė, kaip jo tėvas numalšino uždraustos Musulmonų brolijos sukilimą, sugriaudamas Hamos miestą ir nužudydamas dešimtis tūkstančių žmonių. Šis įvykis tapo bauginančiu režimo požiūrio į opoziciją planu.
Bašaras, jaunas vyras, kuris sveikindamasis su nepažįstamaisiais dažnai žiūrėdavo į grindis, mokėsi Prancūzų licėjuje Damaske, o vėliau – medicinos Damaske. 1980-aisiais jis išvyko į Londoną studijuoti oftalmologijos, įkvėptas mokslo galimybės grąžinti žmonėms regėjimą.
Studijuodamas mediciną Didžiojoje Britanijoje, jis susipažino su Asma Akhras, Sirijos bankininke, gimusia Londone, ir vedė ją. Tuo tarpu Sirijoje jo brolis Basilis važinėjo sportiniais automobiliais ir pakilo iki pulkininko laipsnio elitiniame kariniame dalinyje.
Kai 1994 m. Basilis žuvo autoavarijoje, Bašaras grįžo į Damaską, kur būdamas 29-erių tapo potencialiu įpėdiniu. Per Basilio laidotuves jis skaitė iš anksto paruoštą kalbą:
„Mano brangus broli Basiliai, aš negaliu suprasti tavo mirties ar rasti žodžių jai apibūdinti.“
„Manau, kad jis visada jautėsi nepilnavertis savo tėvo akyse. Todėl kai kurie jo veiksmai neabejotinai buvo siekis įrodyti, jog jis yra stiprus“, – sakė Dennisas Rossas, vyresnysis JAV diplomatas, dirbęs Clinton, Busho ir Obamos administracijose.
Kad pasiruoštų valdžiai, Bašaras buvo mokomas kariuomenės. Po tėvo mirties 2000 m. Sirijos parlamentas pataisė konstituciją, kad prezidentu galėtų tapti jaunesni nei 40 metų asmenys. Tuo metu Bašarui buvo 34-eri. Jis laimėjo rinkimus, surinkęs 99,74 % balsų. Nenuostabu, nes rinkimų biuleteniuose buvo tik jo pavardė.
2011 m. kovo mėnesį protestuotojai užplūdo Damasko, Alepo ir kitų miestų gatves. Asado saugumo pajėgos pradėjo šaudyti į minią. Protestams peraugus į ginkluotą sukilimą, jis griebėsi taktikos, įskaitant chloro ir zarino atakas, opozicijos aktyvistų grobimus ir savadarbių bombų mėtymą iš orlaivių ant sukilėlių teritorijų.
Asadas atgavo apie du trečdalius šalies teritorijos po mirtinos karinės kampanijos, kurią palaikė Rusijos aviacija ir Irano sąjungininkų ginkluotos grupuotės, tokios kaip Libano „Hezbollah“.
Būta pranešimų, kad 2024 m. gruodžio 8 d. Asadas su šeima pabėgo į Maskvą, kur Rusija jam suteikė prieglobstį. Anksčiau buvo spėta, kad jis galėjo žūti aviakatastrofoje. Šią informaciją patvirtino ir Baltieji rūmai, o JAV prezidentas Joe Bidenas pavadino Asado režimo griūtį „fundamentaliu teisingumo aktu Sirijos žmonėms“.
