AFP-BNS

Suomijos ministras pirmininkas Petteri Orpo (Pėteris Orpas) antradienį pareiškė, kad Helsinkis rengiasi pasitraukti iš Otavos konvencijos, kuria draudžiama naudoti, laikyti ir gaminti priešpėstines minas.

„Suomija ir Europa turi įvertinti visas priemones, skirtas mūsų atgrasymo ir gynybos pajėgumams stiprinti, tiek individualiai, tiek NATO (…). Taip pat siūlome Suomijai pradėti rengtis pasitraukimui iš Otavos sutarties“, – spaudos konferencijoje sakė premjeras.

P. Orpo pridūrė, kad Suomija iki 2029 metų padidins išlaidas gynybai iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Pasak P. Orpo, Suomijos sprendimą trauktis iš 1997-ųjų Otavos konvencijos paskatino iš esmės pasikeitusi saugumo aplinka Europoje.

Prieš dvi savaites Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos gynybos ministrai paskelbė apie ketinimus pasitraukti iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos.

Bendrame šių šalių ministrų pareiškime teigiama, jog saugumo padėtis regione iš esmės pablogėjo, o karinės grėsmės NATO valstybėms narėms, besiribojančioms su Rusija ir Baltarusija, labai padidėjo.

Suomijos vyriausybės sprendimą dar turės patvirtinti parlamentas, o iš konvencijos bus pasitraukta praėjus pusmečiui po šio galutinio patvirtinimo.

P. Orpo taip pat sakė, kad prastėjant saugumo situacijai Suomija pradės savo gynybos pajėgų reformą.

„Su šiais sprendimais daugeliui metų užtikrinsime, kad Suomijos gynyba būtų geros formos. Labai džiaugiuosi, kad sprendimai turi tvirtą paramą parlamente“, – pridūrė jis.

Daugiau kaip 160 šalių ir teritorijų, įskaitant visas Europos Sąjungos šalis, yra Otavos konvencijos narės. Kinija, Rusija, JAV, Indija ir Pakistanas nėra prie jos prisijungusios.

Suomija priešpėstinių minų atsisakė 2012-aisiais prisijungusi prie Otavos konvencijos. Vėliau šalis sunaikino daugiau kaip milijoną turėtų minų.

2023 metais Suomija, turinti 1 340 km ilgio sieną su Rusija, įstojo į NATO, atsisakiusi dešimtmečius vykdytos karinio neprisijungimo politikos.