Pranešimas spaudai
Kovo 15 d. 17 val. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro salėje „Jūra“ skambės Broniaus Kutavičiaus ir Sigito Gedos opera-poema „Strazdas – žalias paukštis“, pastatyta Panevėžio muzikiniame teatre. „Lietuvos masto įvykis“,- taip šį spektaklį įvardino gerbėjai.
Lyg dalyvautum sakraliame rituale
Iškilių menininkų Broniaus Kutavičiaus ir Sigito Gedos sukurta opera-poema „Strazdas – žalias paukštis“ atskleidžia subtilias poetines žodžio galias, gaivališką gamtos ir meilės jėgą, muzikos grožį ir tautos istorijos svarbą.
„„Strazdas – žalias paukštis“ yra reikšmingas repertuarinis ir meninis šuolis Panevėžio muzikiniam teatrui, atlikėjams, publikai. Sujaudino atlikėjų pasišventimas, sklindantis nuo scenos. Tarytum dalyvautų sakraliame rituale. Kutavičiaus muzika turi tą galią. Ir po jo mirties, regis, ji dar labiau stiprėja. Režisierius Vaitkus viename interviu tai pavadino daug paprasčiau – Kutavičiaus „jautrumu žmogui“. Tas jautrumas per atlikėjus pasiekia klausytoją“,- apie šį spektaklį rašė muzikologė, kultūros veikėja Jūratė Katinaitė.
„Premjera bemaž po 40 metų! Tada ribotais atlikimo pajėgumais Kauno dramoje buvo pastatęs Jonas Vaitkus. Ir ką? – Jis dar gyvas. „Strazdas“ parskridęs gyvas, koks galingas! Kiek jame dar negirdėtos Atgimimo muzikos! Anuomet aktoriai veikiau skaitė Sigito Gedos eiles, žiūrovą stulbino Dalios Mataitienės scenografija. Bundančio milžino judesiai. „Vardą man duokite amžiną!“ Regis, tada nebuvo kam visko dainuoti, nebuvo orkestro. Dabar yra. Ir dirigentas Imantas Jonas Šimkus. Ir Panevėžys, kuris vėl ateina gyventi ne vien kaip Miltinio legenda. Lietuvos masto įvykis. O ar Lietuva pamatys?“,- po premjeros rašė muzikologas, profesorius Vytautas Landsbergis.
Pagoniškas avangardizmas
Valstiečių dainiaus Strazdelio (Antano Strazdo-Drazdausko) paveikslas, išaugęs iš sparnų metaforos, paukštiškos poeto pavardės ir savitos jo asmenybės režisieriaus Jono Vaitkaus kuriamame spektaklyje transformuojamas į Žmogaus-Paukščio personažą. Spektaklyje kalbama apie vyro ir moters suartėjimą, dvasios gelmes, ribas tarp gamtos ir žmogaus, būties prasmę. Opera-poema skamba gyvai, be garso įrašų. Muzikos vadovas – talentingas jaunosios kartos dirigentas Imantas Jonas Šimkus.
Broniaus Kutavičiaus kūryba apima platų kultūrinį kontekstą, atidengdama amžių glūdumoje skendinčius tautų istorijos ir priešistorės klodus, materializuodama grynuosius mitinės ir religinės sąmonės archetipus. Tai liudija ir KVMT pastatyta B.Kutavičiaus opera „Lokys“, sulaukianti didžiulio publikos susidomėjimo bei gastrolių į įvairias šalis.
Sigitas Geda modernizavo lietuvių poeziją, Bronius Kutavičius tapo muzikos atsinaujinimo simboliu. Jų bendri kūriniai – kanoniniai lietuvių modernaus meno ženklai, suformavę ir naują reiškinį – pagonišką avangardizmą, kurį būtina išvysti kiekvienam.
