BNS
Nuo sausio įsigaliojus tvarkai, kuri įpareigoja gamintojus ir importuotojus organizuoti ir finansuoti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (ENTP) atliekų sutvarkymą, nebenaudojamų automobilių tvarkytojų atstovas sako tikintis, kad tai sumažins nelegalios veiklos mastą.
Tuo metu automobilių gamintojų ir importuotojų atstovė sako, kad naujos taisyklės suvienodins konkurencines sąlygas rinkoje.
„Tikiu, kad finansavimas padės paskatinti ENTP tvarkytojus skirti daugiau lėšų (automobilių savininkams – BNS), kad jiems būtų tie automobiliai priduodami. Jeigu mūsų teisėti ENTP tvarkytojai galėjo mokėti savininkui nuo 50 iki 200 eurų priklausomai nuo automobilio, tai aš labai tikiuosi, kad dabar finansuojant šitą (atliekų tvarkymo – BNS) dalį bus galimybė mokėti truputį daugiau ir tada nelegaliam verslui dar daugiau mokėti neapsimokės“, – BNS teigė Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos vadovas Vladimiras Jankoitas.
Gamintojų ir importuotojų asociacijos direktorė Asta Pakštaitė-Marcinkienė sako, kad įsigaliojus pokyčiams transporto priemonių gamintojai ir importuotojai pasirašinėja sutartis su automobilių tvarkytojais.
„Gamintojai ir importuotojai per licencijuotą organizaciją organizuos ir finansuos neigiamą rinkos vertę turinčių atliekų, pavyzdžiui, plastiko, gumos, stiklo, panaudotos alyvos sutvarkymą. (…) Procesai vyksta, yra sudarinėjamos sutartys su tokiais automobilių tvarkytojais, siekiant užtikrinti reikalavimus, kad jiems būtų sudarytos sąlygos visas neigiamą rinkos vertę turinčias atliekas priduoti lengvai, paprastai ir nemokamai“, – BNS teigė Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovė.
A. Pakštaitės-Marcinkienės teigimu, licencijuotų organizacijų yra dvi: jos vadovaujama gamintojų ir importuotojų asociacija bei Autogamintojų ir importuotojų asociacija.
Transporto priemonių kaina gali augti 80 eurų
Aplinkos ministerija teigia, kad nauja tvarka sumažins netinkamą atliekų tvarkymą.
„Daroma prielaida, kad Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimai turės teigiamą poveikį ENTP tvarkymui, ypač iš ENTP išmontuotų dalių, neturinčių rinkos vertės ar turinčių neigiamą rinkos vertę, apskaitai ir tvarkymui. Numatomi pokyčiai mažina paskatas tokių atliekų neapskaityti ir jomis atsikratyti aplinkoje ar komunalinių atliekų sraute“, – komentare BNS teigė Aplinkos ministerija.
Pasak V. Jankoito, išardžius transporto priemonę, automobilio dalys paskirstomos į tris segmentus.
„Pirma frakcija – pakartotiniam naudojimui tinkamos dalys: sparnas, stiklas, variklio dangtis, patys varikliai, durelės, padangos. (…) Antra frakcija – teigiamą vertę turinčios atliekos, dažniausiai tai būna metalai. Jie yra perdirbami (…). Ir trečia frakcija – vertės neturinčios atliekos arba su neigiama (verte – BNS). Tai yra plastikai, gumos, stiklai, visos salono dalys, kilimai“, – kalbėjo jis.
V. Jankoitas pridūrė, kad 36 proc. išardytos transporto priemonės sudaro vertės neturinčios atliekos, už kurių perdirbimą sumokama atliekų perdirbimo įmonei.
Pasak V. Jankoito, šių atliekų perdirbimo kaina svyruoja nuo 300 iki 2,5 tūkst. eurų už toną priklausomai nuo atliekų pobūdžio.
Pasak A. Pakštaitės-Marcinkienės, naujos automobilių gamintojų ir importuotojų atsakomybės išlygins konkurencines sąlygas rinkoje.
„Po šio įstatymo pakeitimo visi transporto priemonių pardavėjai lygiomis sąlygomis dalyvaus kolektyvinėje sistemoje ir vykdys numatytas tvarkymo užduotis. Galų gale nebebus galimybės nesąžiningam verslui išvengti pareigos organizuoti ir finansuoti senų automobilių atliekų tvarkymą. Verslas pareigas vykdys lygiomis konkurencinėmis sąlygomis“, – kalbėjo asociacijos vadovė.
Ji pridūrė, kad pokyčiai leis transporto priemonių savininkams jas parduoti maždaug 100 eurų brangiau nebenaudojamų automobilių tvarkytojams. Tiesa, anot jos, atliekų sutvarkymas gali būti įtrauktas į transporto priemonės kainą – ji gali augti apie 80 eurų.
Nelegaliai veikiantys ENTP tvarkytojai
A. Pakštaitė-Marcinkienė teigė, kad dalis ENTP tvarkytojų iki šiol perdirbimui parduodavo tik teigiamą rinkos vertę turinčias atliekas, pavyzdžiui, metalą.
„Veikė iki šiol tokia sistema, jog didelė dalis ardytojų priduodavo (perdirbimui – BNS) tik teigiamą rinkos vertę turinčias atliekas – viską, kas yra su metalu. Tai tie patys akumuliatoriai, kėbulai, sparnai, o visa kita, kas buvo neigiama, nuguldavo ne ten, kur reikia: komunalinių atliekų konteineriuose, sąvartynuose, pamiškėse ir panašiai“, – kalbėjo asociacijos vadovė.
V. Jankoitas aiškina, jog pradėti ENTP tvarkymo verslą reikia nemažų investicijų, todėl žmonės tai daro nelegaliai.
„Pradėti legalų verslą reikia maždaug apie mažiausiai 30–35 tūkst. pirminių investicijų. Investicijų reikia investuojant į vietą, į nuomą ir leidimo padarymą dėl ko ir dygsta neteisėti ENTP tvarkytojai. Jie ardo, atliekas šalina, gauna iš (automobilio – BNS) dalių pajamas, gauna iš metalo pajamas. Išsinuomoja garažą, kuriam nereikia leidimo“, – teigė jis.
Tokiu atveju, pasak V. Jankoito, nelegalia veikla užsiimantys asmenys priduoda metalo atliekas perdirbimui kaip fiziniai asmenys.
„Niekas nedraudžia fiziniam asmeniui (priduoti atliekų – BNS). Aš, Jonas Jonaitis, priduodu 10 t., 20 t., 30 t.“, – aiškino V. Jankoitas.
Aplinkos ministerija BNS teigė neturinti statistikos, kiek nenaudojamų transporto priemonių buvo išardyta nelegaliai. Aplinkos ministerijos duomenimis, 2023 metais tvarkymui surinktų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių svoris siekė 39 tūkst. tonų. Naujesnės informacijos ministerija nepateikia.
Konsultacijas aplinkosauginiais klausimais teikiančios įmonės „Aplinkos apsaugos institutas“ duomenimis, 2017 metais Lietuvoje buvo neteisėtai išardyta 82 proc. arba 105 tūkst. transporto priemonių, o po jų išardymo atliekų ir pakartotiniam naudojimui tinkamų dalių svoris siekė 150 tūkst. tonų.
Atliekų tvarkymo įstatymo pataisos priimtos pernai rugsėjį.
