AFP-BNS

Lenkijos tarptautinės politikos biuro vadovas Mieszko Pawlakas (Meško Pavliakas) sekmadienį nurodė, kad pareiškimai apie Varšuvos dalyvavimą 2022 metais sabotuojant „Nord Stream“ dujotiekį Baltijos jūroje visiškai atitinka Rusijos naratyvą.

M. Pawlako komentarai pasirodė po to, kai 1998–2005 metais Vokietijos žvalgybai vadovavęs Augustas Hanningas (Augustas Haningas) apkaltino Lenkiją dirbus su Ukraina dėl šių sabotažo aktų.

Varšuva jau penktadienį paneigė, kad yra kaip nors susijusi su šiuo incidentu.

„Tai yra išgalvoti spėliojimai žmogaus, kuris, be abejo, būdamas tuometiniu žvalgybos vadovu, suvaidino svarbų ir gėdingą vaidmenį kuriant šias investicijas“, – Lenkijos privačiam transliuotojui „Polsat News“ pareiškė jis.

Pasak M. Pawlako, A. Haningo pareiškimai yra grindžiami nepagrįstais teiginiais ir visiškai atitinka Rusijai būdingus naratyvus.

Jis pridūrė, kad visa ši situacija rodo, kad Vokietija turėtų ištirti „Nord Stream“ tiesimo procesą ir patikrinti galimą Rusijos tarnybų įtaką.

Šeštadienį į šiuos kaltinimus dėl lenkų prisidėjimo prie „Nord Stream“ sabotažo sureagavo Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.

„Visiems „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ projektų iniciatoriams ir rėmėjams. Vienintelis dalykas, kurį šiandien turėtumėte dėl to padaryti, tai atsiprašyti ir tylėti“, – socialiniame tinkle „X“ pareiškė jis.

Lenkijos prokuratūra trečiadienį naujienų agentūrai AFP nurodė gavusi Berlyno išduotą ukrainiečio, kaltinamo dalyvavimu minėtame sabotaže, arešto orderį. Ieškomo vyro vėliausias žinomas adresas yra Lenkijoje

Tačiau Varšuva nurodė, kad šis asmuo išvyko iš Lenkijos anksčiau, nei galėjo būti sulaikytas.

Ukrainos prezidentūra ketvirtadienį pranešimus, kad Kyjivas prisidėjo prie „Nord Stream“ dujotiekių Baltijos jūroje sabotažo, atmetė kaip nesąmoningus.

Trečiadienį apie galimą ukrainiečių įsitraukimą į dujotiekių sabotažą pranešė amerikiečių leidinys „The Wall Street Journal“.

2022-ųjų rugsėjo pabaigoje dviejuose iš Rusijos į Vokietiją Baltijos jūros dugnu nutiestuose „Nord Stream“ vamzdynuose prie Danijos Bornholmo salos buvo aptikti keturi dideli dujų nuotėkiai, o prieš tai seisminiai institutai užfiksavo du povandeninius sprogimus.

Dujotiekiai buvo atsidūrę geopolitinės įtampos centre, kadangi Rusija nutraukė dujų tiekimą Europai, kaip įtariama, keršydama už Vakarų sankcijas dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.

Kai įvyko nuotėkiai, vamzdynai neveikė, tačiau juose vis tiek buvo dujų, kurios išsiveržė į paviršių ir pateko į atmosferą.