Parodoje Molėtų krašto muziejuje eksponuojamos akvarelės, nulietos plenerų „Atspindžiai” metu.

Akvarelininkų pleneras, skirtas dailininko ir pedagogo Algirdo Lukšto atminimui, Pasvalio krašte vyksta nuo 2021 metų. Pirmą kartą pleneras buvo surengtas norint tokia forma paminėti kraštiečio gimimo 100-mečio sukaktį. Ir tai tapo tradicija.

Algirdas Lukštas gimė 1921 m. rugsėjo 8 d. Norių kaimo vienkiemyje, Vaškų valsčiuje, ūkininkų Kazimiero ir Agotos šeimoje. 1941 m., baigęs Pasvalio Petro Vileišio gimnaziją, A. Lukštas pradėjo studijuoti tapybą Kauno valstybiniame taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute. Prasidėjęs karas nutraukė mokslus, teko kariauti, buvo sužeistas. Po karo tęsė studijas ir 1950 m. baigė dekoratyvinę ir monumentaliąją tapybą. Tais pačiais metais pradėjo dėstyti Kauno J. Naujalio vidurinėje dailės mokykloje ir dirbo joje iki mirties. 1972-1992 m. dirbo Kauno keturmetėje vaikų dailės mokykloje.

Lukštas nuo 1953 metų dalyvavo parodose – rengė jubiliejines, dalyvavo grupinėse parodose mūsų šalyje ir užsienyje. Nuo 1963 m. Dailininkų sąjungos narys. A. Lukštas dažniausiai tapė įvairias gamtos būsenas ir nuotaikas perteikiančias akvareles, naudojo taip vadinamą „šlapią” techniką. Mirė Algirdas Lukštas Norvegijoje išvykos su mokiniais metu, leidžiantis nuo Gaustos kalno, sustojo širdis. Buvo 1992 metų pats vidurvasaris, liepos 15-oji diena. A. Lukšto darbai saugomi Lietuvos dailės muziejuje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje ir privačiose kolekcijose.

Kasmet vykstantis akvarelininkų pleneras sukviečia būrį įžymiausių šios srities menininkų. Akvarelė nėra populiarus tapybos žanras, bet, be abejonės, labai jautrus, ir nuoširdus. Kasmetiniai plenerai turi temas. 2025-ųjų metų, V-asis pleneras buvo ypatingas – minėtos žymaus dailininko, Molėtų kraštiečio, Antano Jaroševičiaus 135-osios gimimo metinės. Tai šio, iš Pasvalio krašto kilusio, menininko gimtinės sodyboje Skrebotiškyje ir vyksta kūrybinis plenero gyvenimas.

Antanas Jaroševičius gimė 1870 m., mokėsi A. Štiglico techninio piešinio mokykloje Sankt Peterburge. Vienas pirmųjų pradėjo rinkti tautodailės kūrinius, 1912 m. Kazanėje išleistas jo pieštų kryžių albumas „Lietuvių kryžiai”, pirmasis didelis leidinys apie liaudies meno paminklus. Remdamasis tautodailės tradicija, sukūrė kryžių projektų, taikomosios dailės dirbinių, baldų. Nupiešė architektūrinių piešinių, atvirukų, sukūrė knygų grafikos, nuliejo akvarelių gamtos motyvais. Jo akvarelės – realistiniai peizažai, vaizduojantys lietuviškos gamtos grožį ir jos nuotaikas. Parašė knygą „Dailieji medžio darbeliai”, parengė albumą „Lietuvos ornamentai”. 1921 m. Jaroševičius su šeima atvyko į Lietuvą, apsigyveno Karklynėje, dirbo Giedraičių vidurinėje mokykloje. Mirė 1956 m.

Parodoje „Skrebotiškio atspindžiai” – plenerų dalyvių akvarelininkų Aušros Andziulytės,  Laimos Drazdauskaitės, Ritos Kišonienės, Violetos Latvytės, Raimundo Majausko, Neringos Marcinkevičiūtės-Strazdės, Marijos Rastenienės, Daivos Šlajienės, Saulės Urbonavičiūtės-Urbonės, Jolantos Žalalienės, Violetos Židonytės, Virginijos Laužadienės darbai.

Plenero kuratorė – dailininkė Asta Bendoraitienė.