BNS/Vilmantas Venckūnas

Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) ketina už 4,6 mln. eurų pirkti ilgojo nuotolio bepiločių orlaivių sistemą.

Kaip nurodoma Centriniame viešųjų pirkimų portale (CVPP), paraiškų VSAT laukia iki rugpjūčio 13 dienos.

Naująją sistemą ketinama naudoti išorinės Europos Sąjungos sienos kontrolei, taip pat vykdant kriminalinę žvalgybą, ikiteisminius tyrimus ir migracijos kontrolę. Ją turėtų sudaryti trys ilgojo nuotolio bepiločiai orlaiviai su vertikalaus pakilimo ir nutūpimo funkcijomis, šilumos vaizdo kameromis, lazeriniais žymekliais bei atstumo matuokliais.

Sistemoje taip pat turėtų būti dvi valdymo ir stebėjimo stotys. Viena būtų stacionari, konteinerio tipo patalpa, kita stotis būtų įrengta mikroautobuse.

Tiekėjas, be kita ko, įsipareigotų apmokyti sistema naudotis iki aštuonių nuotolinių pilotų-operatorių ir technikų.

Anot VSAT, sistema bus skirta patruliuoti, aptikti, atpažinti ir sekti objektus, pavyzdžiui, daiktus, žmones, transporto priemones iš oro, nustatyti atstumą iki objekto ir žymėti lazeriniu žymekliu bet kokiomis sąlygomis.

Nurodoma, kad orlaiviai turi būti suprojektuoti taip, kad keltų minimalų akustinį triukšmą ir nebūtų pastebimi atliekant slaptas operacijas, taip pat užtikrintų maksimalų atsparumą trikdžiams, kai yra naudojamos elektroninės kovos priemonės.

Sistema turėtų pasieniečius pasiekti ne vėliau kaip iki kitų metų gegužės pabaigos, pirkimui yra skirta 4,6 mln. eurų.

Valstybės sienos su Baltarusija apsauga sustiprinta 2021 metais kilus neteisėtos migracijos bangai.

Lietuva ir Vakarai kaltina Minsko režimą organizavus neteisėtų migrantų antplūdį ir laiko tai prieš Europos Sąjunga nukreipta hibridine ataka. Tuomet iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų, bet, pasibaigus judėjimo apribojimams, didžioji dalis jų paliko šalį.

Per šį laikotarpį Lietuvos pasieniečiai migrantus apgręžė daugiau kaip 22,1 tūkst. kartų. Kai kurie užsieniečiai ne po kartą bandė neteisėtai kirsti sieną.

Taip pat Lietuva su kitomis regiono valstybėmis yra numačiusi sukurti vadinamąją „dronų sieną“, kuri bepiločiais orlaiviais nuo Norvegijos iki Lenkijos leistų saugoti išorines šalių sienas.

Vadinamajai „dronų sienai“ valstybės naudotų bepiločius orlaivius stebėti pasienio ruožą, taip pat antidronines sistemas, kurios stabdytų kontrabandai ir provokacijoms naudojamus dronus iš priešiškų valstybių.