BNS/Giedrius Gaidamavičius
Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma Lietuvos naftos importo ir perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ gamykloje Mažeikiuose šiemet ketina perdirbti 8,4 mln. tonų žaliavos – 9,7 proc. mažiau nei pernai (9,3 mln. tonų).
„Atsižvelgiant į besitęsiančią energetikos krizę, kurią sustiprino Rusijos invazija į Ukrainą, didelis dėmesys bus skiriamas pagrindinių investicinių projektų įgyvendinimui, gamybos įrengimų išnaudojimo efektyvumo didinimui ir energijos suvartojimo mažinimui bei veiklos stabilumo užtikrinimui, didinant pardavimus vidaus rinkoje bei mažinant sąnaudas“, – Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje skelbia „Orlen Lietuva“.
Šiuo metu vyksta apie 970 mln. eurų vertės Mažeikiuose esančios gamyklos modernizavimas – įrengiamas giluminis naftos perdirbimo įrenginys. Projektą, kurio generalinė rangovė yra Didžiosios Britanijos „Petrofac International“, planuojama baigti 2025 metų rugsėjį.
2023 metais „Orlen Lietuva“ perdirbo 9,3 mln. tonų žaliavos – 4,3 proc. daugiau nei 2022 metais (8,9 mln. tonų).
„Išaugusias perdirbimo apimtis bei geresnį įrenginių išnaudojimą lėmė palanki makroekonominė aplinka. Dėl didesnių perdirbimo apimčių 2023-aisiais pagerėjo ir gamybos efektyvumą atspindintys rodikliai: metinis įrenginių išnaudojimo rodiklis, šviesiųjų produktų išeiga bei kiti gamybos efektyvumo rodikliai“, – teigia bendrovė.
Pernai dirbo pelningai, pajamos smuko
„Orlen Lietuva“ pernai uždirbo 294,3 mln. eurų grynojo pelno, kai 2022-aisiais metais buvo patyrusi 183,2 mln. eurų nuostolį. Įmonės pajamos pernai mažėjo 14,9 proc. iki 6,43 mlrd. eurų (2022 metais – 7,55 mlrd. eurų).
Nepaisant sumažėjusių pajamų, „Orlen Lietuva“ pernai pardavė 8,8 mln. tonų naftos produktų – 3,5 proc. daugiau nei 2022 metais (8,5 mln. tonų).
Didžiąją dalį pajamų bendrovė pernai gavo pardavusi dyzeliną (3,29 mlrd. eurų) bei benziną (2 mlrd. eurų), o pagal pirkėjų geografiją pirmavo Šveicarija, kur parduota produktų už 2,12 mlrd. eurų (21,3 proc. daugiau nei užpernai), taip pat JK, Ukrainoje ir Singapūre – visose 4 šalyse parduota už 2,75 mlrd. eurų, arba 23,6 proc. daugiau.
Tuo metu Latvijoje ir Estijoje pernai parduota naftos produktų už 1,43 mlrd. eurų (30,5 proc. mažiau), Lietuvoje – 1,35 mlrd. eurų (12,9 proc. mažiau), Lenkijoje – 790,6 mln. eurų (26,4 proc. daugiau), kitose Europos Sąjungos šalyse – 111,4 mln. eurų (9,9 karto mažiau).
Eliminavus turto vertės sumažėjimą, įmonės grynasis pelnas pernai siekė 336,9 mln. eurų – beveik du kartus daugiau nei 2022-aisiais (172,4 mln. eurų).
Pasak bendrovės, jos ilgalaikio turto vertė 2023 metų pabaigoje sumažėjo 7,1 mln. eurų.
„Pagrindiniai veiksniai, turėję neigiamos įtakos turto vertinimui, buvo nestabili pasaulinė geopolitinė padėtis, naftos rinkos nenuspėjamumas bei CO2 apyvartinių taršos leidimų kainos pokyčiai“, – teigė „Orlen Lietuva“.
Bendrovė skelbia nepatirianti naftos atsargų trūkumo, tačiau pabrėžia, kad sankcijos rusiškai naftai bei brangesnė žaliava turėjo poveikį jos rezultatams.
„Bendrovė mano, kad turi pakankamai žaliavos atsargų, įskaitant žaliavinę naftą ir naftos produktus, kad užtikrintų gamybos procesų tęstinumą. (…) Bendrovė mano, kad Rusijai taikomos naftos tiekimo apribojimo sankcijos turėjo įtakos bendrovės finansiniams rezultatams. Kitos, brangesnės, žaliavinės naftos naudojimas lėmė gamybos sąnaudų padidėjimą bendrovėje“, – skelbia „Orlen Lietuva“.
Rusiškos naftos perdirbimą bendrovė sustabdė 2022 metų balandį, prasidėjus karui Ukrainoje. Pernai įmonėje perdirbta nafta iš Saudo Arabijos, Šiaurės jūros, JAV ir kitų regionų.
2023 metų pabaigoje „Orlen Lietuva“ dirbo 1492 darbuotojai (2022 metų pabaigoje – 1439 darbuotojai).
Į bendrovės sudėtį įeina naftos perdirbimo produktų gamykla Mažeikiuose, Būtingės terminalas bei naftos perpumpavimo stotis Biržuose.
