AP-AFP-BNS

Pentagonas penktadienio vakarą paskelbė naują nacionalinės gynybos strategiją, kurioje kritikuojami JAV sąjungininkai, raginami rūpintis savo saugumu, ir dar kartą patvirtintas administracijos dėmesys dominavimui Vakarų pusrutulyje.

34 puslapių dokumentas, pirmasis nuo 2022 metų, kritikuoja JAV partnerius nuo Europos iki Azijos už tai, kad jie pasikliauja ankstesnių administracijų subsidijomis savo gynybai.

Naujausiame dokumente partneriai raginami „ryžtingai keisti požiūrį, prioritetus ir toną“ – tai iš esmės atvira išvada, kad Vašingtono sąjungininkai turės prisiimti didesnę naštą prieš grėsmes iš tokių valstybių kaip Rusija ir Šiaurės Korėja.

„Per ilgai JAV vyriausybė nekreipė dėmesio į amerikiečių ir jų konkrečius interesus, netgi juos atmetė“, – rašoma pirmojoje pastraipoje.

Manoma, kad penktadienį paskelbta nauja Nacionalinė gynybos strategija turėtų užbaigti savaitę trukusius nesutarimus tarp JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracijos ir tradicinių sąjungininkių, įskaitant Europos valstybes.

D. Trumpas grasino įvesti papildomus muitus kai kuriems Europos partneriams siekdamas įsigyti Grenlandiją. Vėliau buvo paskelbtas susitarimas, kuris sumažino įtampą dėl šios Arkties salos.

Sąjungininkai, susidūrę su tuo, ką kai kurie laiko JAV priešiškumu, greičiausiai bus nepatenkinti. Gynybos ministro Pete’o Hegsetho (Pito Hegseto) vadovaujama ministerija pateiks „patikimas galimybes užtikrinti JAV karinių ir komercinių pajėgų prieigą prie svarbiausių teritorijų“, ypač Grenlandijos ir Panamos kanalo.

Naujausioje strategijoje raginama bendradarbiauti su Kanada ir kitomis kaimynėmis, tačiau kartu skelbiama griežta įspėjimo nuostata.

„Mes sąžiningai bendradarbiausime su savo kaimynais, nuo Kanados iki partnerių Centrinėje ir Pietų Amerikoje, tačiau užtikrinsime, kad jie gerbtų ir prisidėtų prie mūsų bendrų interesų gynimo“, – teigiama dokumente.

„O jei jie to nedarys, būsime pasirengę imtis tikslingų, ryžtingų veiksmų, kurie konkrečiai prisidės prie JAV interesų įgyvendinimo“, – priduriama jame.

Panašiai kaip ir Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo strategija, naujausias gynybos planas turėtų sustiprinti D. Trumpo politiką „Pirmiausia – Amerika“ („America First“).

Paskutinė Nacionalinė gynybos strategija buvo paskelbta 2022-aisiais Joe Bideno (Džo Baideno) prezidentavimo metu ir daugiausia buvo orientuota į Kiniją kaip pagrindinį JAV iššūkį.

„Atkurti Amerikos karinį dominavimą“

Naujausioje gynybos strategijoje raginama palaikyti „pagarbos kupinus santykius“ su Pekinu – neminint JAV sąjungininkės Taivano, kurį Kinija laiko savo teritorijos dalimi. Strategijoje Rusijos grėsmė apibūdinama kaip „nuolatinė, bet valdoma“, paveikianti NATO rytines šalis.

Tiek J. Bideno, tiek D. Trumpo strategijose teigiama, kad tėvynės gynyba yra svarbi, tačiau grėsmių, su kuriomis susiduria JAV, aprašymai gerokai skiriasi.

Be to, D. Trumpo gynybos strategijoje kritikuojama ankstesnė administracija dėl sienos saugumo nepaisymo. Pabrėžiama, kad tai lėmė „nelegalių imigrantų antplūdį“ ir plačiai paplitusią narkotikų prekybą.

„Sienos saugumas yra nacionalinis saugumas“, todėl Pentagonas „teiks pirmenybę pastangoms užsandarinti mūsų sienas, atremti įsiveržimo formas ir deportuoti nelegalius imigrantus“, – teigiama dokumente.

2026-ųjų Nacionalinėje gynybos strategijoje nepaminimi klimato kaitos pavojai, kuriuos J. Bideno administracija laikė „kylančia grėsme“.

Kaip ir D. Trumpo Nacionalinio saugumo strategija, paskelbta praėjusį mėnesį, Nacionalinė gynybos strategija kelia Lotynų Ameriką į JAV darbotvarkės prioritetus.

Pentagonas teigia, kad jis „atkurs Amerikos karinį dominavimą Vakarų pusrutulyje, naudojant ją apsaugoti savo Tėvynę ir prieigą prie svarbiausių regiono teritorijų“.

Nuo tada, kai praėjusių metų sausį D. Trumpas grįžo į Baltuosius rūmus, jis davė leidimus JAV karinėms pajėgoms vykdyti plataus masto kampaniją Lotynų Amerikos regione, kurią administracija pristato kaip kovą su narkotikų kontrabanda ir nusikalstamomis grupuotėmis.

Per šią kampaniją JAV kariuomenė surengė karinę operaciją Venesueloje, kurios metu Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro (Nikolas Maduras) ir jo žmona Cilia Flores (Silija Flores) buvo sulaikyti ir išgabenti į JAV, o taip pat vykdomi smūgiai į įtariamus narkotikų kontrabandos laivus.

JAV administracija laiko šiuos smūgius kovos su narkotikų kontrabanda priemone, dėl kurios žuvo dešimtys žmonių.