BNS

Plečiant esamą šalies karinio kontrmobilumo arsenalą, per ateinančius dešimt metų kontrmobilumo priemonėms ketinama skirti apie 1,1 mlrd. eurų, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).

Anot ministerijos, didžiausias dėmesys bei didžiausia lėšų dalis bus skiriama prieštankinių minų ir jų sistemų įsigijimui. Tam numatyta daugiau nei 800 mln. eurų.

„Svarbu paminėti, kad didelis dėmesys diegiant kontrmobilumo priemones skiriamas bendradarbiavimui su vietos savivalda. Turime užtikrini ne tik kontrmobilumą pasienyje, bet ir turėti savivaldybių viduje parengtas fortifikacines priemones bei suplanuotus inžinerinius įtvirtinimus“, – pranešime cituojamas krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.

„Įsiklausoma į savivaldos poreikius bei tariamasi dėl geriausių sprendimų. Yra atliktas inžinerinių priemonių poreikio savivaldybėms vertinimas ir identifikuotas priemonių spektras bei reikalingi jų kiekiai“, – sakė jis.

Pasak KAM, taip pat bus spartinamas Lietuvos kariuomenės inžinerinių priemonių įsigijimas: į kontrmobilumo priemonių arsenalą įtraukiami ir elektroninės kovos pajėgumai, antidroninės sistemos, stiprinama stebėjimo ir išankstinio perspėjimo sistema.

Lietuva kartu su Latvija ir Estija taip pat įgyvendina Baltijos gynybos linijos projektą, teigia ministerija.

„Kartu su latviais ir estais išilgai rytinės NATO sienos kuriame kontrmobilumo priemonių visumą, leisiančią efektyviai trikdyti ir stabdyti galimą priešo veržimąsi per sieną. Šiuo metu vyksta intensyvūs darbai, identifikuojami geografiniai taškai, kuriuose šalių inžinerinės kliūtys turi susijungti ir užtikrinti Baltijos gynybos linijos vientisumą“, – rašoma pranešime.

Taip pat bendradarbiaujama ir su Lenkija pagal „East Shield“ projektą, rengiantis Suvalkų koridoriaus gynybai, jeigu prireiktų.

KAM teigimu, iš viso netoli sienų su Rusija ir Baltarusija steigiami 27 inžineriniai priemonių parkai.

Inžineriniuose priemonių parkuose saugomi „drakono dantys“, surenkami „ežiai“, „ispaniški arkliai“, betoninės kelio užtvaros, pjaunanti viela, kelio blokai, jūriniai konteineriai.

Šie parkai, anot ministerijos, bus plečiami siekiant stiprinti pasienio fortifikacijas, tam numatant papildomas priemones, inžinerines kliūtis bei numatant pasienio ruožus, kuriuose būtų atliekami realūs parengiamieji darbai.

Suplanuotos bei vykdomos ir kitos kontrmobilumo priemonės: melioracinių griovių gilinimas, medžių alėjų formavimas palei kelius ir esamų miškingų vietovių išlaikymas iki 20 kilometrų atstumu nuo sienos bei aplink magistralinius ir krašto kelius, Nemuno brastų įtvirtinimas pasienyje su Rusija ir kiti pajėgumai.

Lietuvos kariuomenės minavimo pajėgumų plėtra reikšmingai padidins visų kitų kontrmobilumo priemonių efektyvumą, teigia KAM.