BNS
Praėjusią savaitę Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros kaina augo 15 proc. Be to, fiksuotos mažiausios ir didžiausios elektros kainos šiais metais, skelbia „Litgrid“.
Jos duomenimis, kovo 30–balandžio 5 dienomis vidutinė didmeninė elektros savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje padidėjo 15 proc. iki 74 eurų už megavatvalandę (MWh), Latvijoje kaina siekė 69 eurus, o Estijoje – 64 eurus.
„Praėjusi savaitė buvo išskirtinė – tą pačią savaitę fiksuoti šių metų maksimalios ir minimalios kainos rekordai. Pirmadienį ryte dėl mažos vėjo gamybos ir „NordBalt“ jungties su Švedija ribojimų, elektros kaina Lietuvoje buvo pasiekusi net 847 eurų už megavatvalandę. Sekmadienį vakare, kai elektros vartojimas buvo mažas, o vėjo jėgainių gamyba itin didelė, susiformavo šiais metais žemiausia ir neigiama elektros kaina – 6,8 euro už megavatvalandę“, – pranešime teigė „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.
„Žemos elektros kainos vyravo visą ilgąjį savaitgalį, o vidutinė kaina sekmadienį ir pirmadienį siekė mažiau nei 3 eurus už megavatvalandę“, – pridūrė D. Šikšnys.
Anot „Litgrid“, gaminančių vartotojų kiekis, saulėti orai ir šventinis laikotarpis praėjusią savaitę lėmė mažiausią elektros suvartojimą iš perdavimo tinklo. Be to, pirmą kartą istorijoje skirstomajame tinkle elektros gamyba buvo didesnė už vartojimą.
Elektros poreikis Lietuvoje praėjusią savaitę sumažėjo 3 proc. iki 222 gigavatvalandžių (GWh), vietos elektrinės šalyje užtikrino 82 proc. elektros poreikio. Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 182 GWh elektros energijos – 8 proc. daugiau nei prieš savaitę.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos gamino vėjo elektrinės, kurių gamyba augo 11 proc. iki 88 GWh, saulės elektrinių gamyba – 12 proc. iki 44 GWh. Šiluminės jėgainės pagamino 19 GWh, hidroelektrinės – 18 GWh, o kitos elektrinės – 13 GWh.
Vėjo elektrinės gamino 49 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, saulės jėgainės – 24 proc., šiluminės jėgainės – 11 proc., hidroelektrinės – 10 proc., o kitos elektrinės – 7 procentus.
Bendras importo kiekis išliko toks pats – 116 GWh. 78 proc. importuotos elektros buvo gauta iš Latvijos, 18 proc. iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, o likę 4 proc. iš Lenkijos.
Eksporto srautai iš Lietuvos augo 35 proc. iki 67 GWh. 48 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Švediją, 29 proc. – į Lenkiją, o likę 23 proc. – į Latviją.
„LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 70 proc. Lenkijos kryptimi ir 23 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 27 proc. Švedijos kryptimi ir 25 proc. Lietuvos kryptimi.
