AP-BNS

Protestuotojai Prancūzijoje ketvirtadienį surengė transporto streikus, ypač paralyžiuodami Paryžiaus metro, taip pat demonstracijas, eismo sulėtinimo akcijas ir blokadas, organizuojamas pagrindinių profesinių sąjungų, siekiančių pasmerkti prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) vyriausybės biudžeto apkarpymus.

Pirmieji susirėmimai tarp riaušių malšinimo pareigūnų ir protestuotojų įvyko prieš aušrą Paryžiuje, panaudotos ir ašarinės dujos.

Į planuotas demonstracijas visoje šalyje, nuo didžiausių Prancūzijos miestų iki mažų miestelių, tikėtasi sutelkti šimtus tūkstančių demonstrantų, kurie išreikštų savo nepasitenkinimą didėjančiu skurdu, nelygybe ir vis sunkėjančia mažai uždirbančių darbuotojų ir kitų žmonių, siekiančių sudurti galą su galu, padėtimi.

„Mes sakome „ne“ vyriausybei. Mums gana. Nebėra pinigų, pragyvenimo išlaidos didelės“, – teigė streikuojanti transporto darbuotoja Nadia Belhoum (Nadia Belum) prieš aušrą vykusio protesto, nukreipto prieš Paryžiaus autobusų parką, metu.

Ji prakalbo apie „kankinamus žmones, išspaudžiamus kaip citriną, net jei joje nebėra sulčių“.

Profsąjungos prieš biudžeto apkarpymus

Naujasis ministras pirmininkas Sebastienas Lecornu (Sebastjenas Lekorniu) derasi su politiniais oponentais dėl didžiulio biudžeto deficito ir skolos mažinimo.

Profsąjungos ragina S. Lecornu atsisakyti savo pirmtako pasiūlytų biudžeto priemonių projekto, kuriame numatyta įšaldyti socialines išmokas ir taikyti griežto taupymo priemones, kurios, daugelio nuomone, dar labiau sumažins mažiausias pajamas gaunančių ir viduriniosios klasės darbuotojų perkamąją galią ir dėl kurių žlugo buvusios vyriausybės.

E. Macrono verslui palankios politikos priešininkai skundžiasi, kad yra griaunamos mokesčių mokėtojų finansuojamos viešosios paslaugos – nemokamos mokyklos ir viešosios ligoninės, subsidijuojama sveikatos priežiūra, bedarbio pašalpos ir kitos Prancūzijoje labai vertinamos socialinės garantijos.

Kairiosios partijos ir jų rėmėjai nori, kad turtingieji ir verslas mokėtų daugiau, o ne būtų mažinamos išlaidos, siekiant užkimšti Prancūzijos finansų skyles ir sumažinti jos skolas.

„Viešosios paslaugos žlunga, – sakė mokytoja Claudia Nunez (Klodija Nunjes). – Visada moka tie patys žmonės.“

Premjero pakrikštijimas ugnimi

Planuota protestų diena, kurios metu streikai taip pat paveikė mokyklas, pramonę ir kitus Europos Sąjungos (ES) antros pagal dydį ekonomikos sektorius, skirta padidinti spaudimą naujajam ministrui pirmininkui S. Lecornu. E. Macronas jį paskyrė praėjusią savaitę, pavedęs jam užsitikrinti parlamento paramą siūlomoms taupymo priemonėms, dėl kurių pareigų neteko jo tiesioginiai pirmtakai.

„Lecornu paskyrimas nieko nekeičia – jis yra dar vienas kostiumuotas vyras, kuris laikysis Macrono linijos“, – teigė 22 metų studentė Juliette Martin (Žiuliet Martan).

„Mes norime, kad mūsų balsas būtų išgirstas. Mano amžiaus žmonės jaučia, kad niekas iš politikų nekalba mūsų vardu, – sakė ji. – Visada mūsų karta lieka su nesaugumu ir skolomis.“

Profesinės sąjungos pasmerkė E. Macrono mažumos vyriausybės, susilpnėjusios dėl patikimos daugumos trūkumo parlamente, biudžeto pasiūlymus, kaip itin žiaurius darbuotojų, pensininkų ir kitų pažeidžiamų asmenų atžvilgiu.

E. Macrono oponentai taip pat toliau smerkia nepopuliarias pensijų reformas, kurias jis prastūmė per parlamentą ir kurios padidino minimalų pensinį amžių nuo 62 iki 64 metų, sukeldamos ugningo pykčio audrą ir protestų bangą jo antrosios ir paskutinės prezidento kadencijos, kuri baigsis 2027-aisiais, pradžioje.

Didelio masto policijos operacija

Vyriausybė teigė, kad visoje šalyje dislokuojama apie 80 tūkst. policijos ir žandarmerijos pareigūnų.

Policijai buvo įsakyta išardyti eismo blokadas ir kitas priemones, trukdančias neprotestuojantiems žmonėms užsiimti savo reikalais. Anot policijos, Paryžiuje pareigūnai panaudojo ašarines dujas, išsklaidydami apie 150 protestuotojų surengtą autobusų parko blokadą anksti ryte.

„Kiekvieną kartą, kai vyksta protestai, atrodo, kad kasdienis gyvenimas tampa įkaitu“, – sakė biuro darbuotoja Nathalie Laurent (Natali Loran), susidūrusi su Paryžiaus metro sutrikimais ryte vykdama į darbą.

„Ore tvyro nepasitenkinimas. Žmonės yra pavargę, – teigė ji. – Tai nėra labai demokratiška, kai paprasti žmonės negali net dirbti savo darbo. O Lecornu – jis tik pradėjo dirbti, bet jei tai yra jo supratimas apie stabilumą, tai jam dar toli iki tikslo. Mums nereikia didelių kalbų, mums reikia jausti, kad kas nors vyriausybėje supranta, ką šis chaosas reiškia mums.“

Streikuojantys geležinkelio darbuotojai, mojuodami signalinėmis raketomis, trumpam įsiveržė į Paryžiaus ekonomikos ministerijos būstinę, palikdami ore dūmų pėdsakus.

Prancūzijos nacionalinė geležinkelių bendrovė SNCF pranešė, kad sutrikimų galima tikėtis greituosiuose traukiniuose į Prancūziją ir Europą, tačiau dauguma jų važiuos sklandžiai.

Regioninių geležinkelio linijų, taip pat Paryžiaus metro ir priemiestinių traukinių eismas bus paveiktas smarkiau.

Oro uostuose tikimasi tik nedidelių sutrikimų – pagrindinė skrydžių vadovų profsąjunga nusprendė atidėti savo raginimą streikuoti, kol bus paskirtas naujas ministrų kabinetas.

Praėjusią savaitę visoje Prancūzijoje vyko antivyriausybinės akcijos, kurių metu protestuotojai smerkė biudžeto mažinimą ir politinę sumaištį, gatvės skendo dūmuose, degė barikados ir buvo panaudotos ašarinės dujos.

Nors akcija „Blokuok viską“ ir nepasiekė savo pačių deklaruojamo tikslo visiškai sutrikdyti viešąjį gyvenimą, ji vis tiek sugebėjo paralyžiuoti dalį kasdienio gyvenimo ir įžiebti šimtus protestų taškų visoje šalyje.