AFP-BNS
Pietų Amerikos šalyse, pavyzdžiui, Čilėje ir Argentinoje, kur šiuo metu yra viduržiemis, taip pat fiksuojami rekordiniai karščiai.
Antradienį Čilės centrinėje dalyje esančiame Vikunjos kalnų miestelyje temperatūra pakilo iki 37 laipsnių Celsijaus.
Čilės meteorologas Cristobalas Torresas (Kristobalas Toresas) naujienų agentūrai AFP nurodė, kad tokia temperatūra Vikunjoje nebuvo užfiksuota daugiau kaip 70 metų.
Už 450 kilometrų į pietus esančioje Čilės sostinėje trečiadienį taip pat buvo užfiksuota 24 laipsnių Celsijaus temperatūra. Panašūs orai prognozuojami ir ketvirtadienį bei penktadienį.
Antradienį Buenos Airėse temperatūra viršijo 30 laipsnių Celsijaus.
Argentinos nacionalinės meteorologijos tarnybos duomenimis, rugpjūčio 1 dieną temperatūra šalies sostinėje buvo aukščiausia nuo tada, kai buvo pradėti registruoti tokio pobūdžio duomenys. Vidutinė rugpjūčio mėnesio temperatūra Buenos Airėse paprastai būna 9–18 laipsnių Celsijaus
Trečiadienį keliuose Urugvajaus miestuose taip pat buvo užfiksuota 30 laipsnių Celsijaus temperatūra.
„Tai, ką mes patiriame, yra dviejų reiškinių derinys: visuotinio atšilimo tendencija dėl klimato kaitos ir El Ninjo reiškinys“, – sakė Čilės aplinkos ministrė Maisa Rojas (Maisa Rochas).
„Kai El Ninjo baigsis, pasaulinė orų padėtis nebeturėtų būti tokia ekstremali“, – pridūrė ji.
El Ninjo reiškiniui būdinga padidėjusi Ramiojo vandenyno temperatūra, nulemianti Pietų Amerikos vakaruose liūtis, potvynius ir nuošliaužas, taip pat karščio bangas.
Tikimasi, kad artimiausiomis dienomis Santjage, Buenos Airėse ir Montevidėjuje temperatūra normalizuosis, tačiau tikėtina, kad panašios karščio bangos bus dažnesnės.
„Labai tikėtina, kad šiemet [Santjage] bus pasiektas karščio rekordas, ir tai yra labai neįprasta. Prieš dešimt metų turėjome dvi karščio bangas per metus, o dabar kalbame apie devynias“, – sakė Santjago universiteto klimatologas Raulis Cordero (Raulis Korderas).
Vienas iš didžiausių šiltėjančių orų padarinių – tirpstančios kalnų sniego sankaupos, aprūpinančios Čilės gyventojus vandeniu.
„Žiemos karščio bangos daro pražūtingą poveikį ledynams ir sniegui“, – teigė R. Cordero.
M. Rojas taip pat perspėjo dėl karščio poveikio ašigaliams.
„Ledas aplink poliarines sritis yra pasiekęs minimalų lygį“, – socialiniam tinkle „X“ nurodė ji.
„Ypač aplink Antarktidą, kur tokiu metų laiku jūros ledo padaugėja ir rugsėjo mėnesį pasiekiamas maksimumas, dabar [ledo kiekis] yra istoriškai mažiausias“, – teigė M. Rojas.
