BNS/Tie2.lt
Seimas antradienį priėmė pirmąjį šalies istorijoje Kultūros pagrindų įstatymą.
Už jį balsavo 111 parlamentarų, nė vieno nebuvo prieš, susilaikė du Seimo nariai.
„Šios dienos mūsų balsavimas įeis į mūsų kultūros istoriją ir į visą Lietuvos kultūros politikos sampratos istoriją“, – prieš balsavimą sakė Seimo Kultūros komiteto pirmininkas konservatorius Vytautas Juozapaitis.
Jis priminė, kad priimti šį įstatymą užtruko ne vienus metus ir ne vieną Seimo kadenciją.
„Šio teisės akto neturėtume suprasti kaip kasdienio ar buitiškai vien kaip taisyklių rinkinį, nes įprasminti mūsų kultūrą kaip horizontalią mūsų tautą rišančią materiją čia ir yra svarbiausia. Pagaliau prieiname prie bendro supratimo dėl kultūros kaip valstybės ir tautos sielos svarbos“, – teigė V. Juozapaitis.
Kultūros ministras Simonas Kairys šio įstatymo rengimą yra pavadinęs vienu svarbiausių kadencijos darbų.
Įstatyme nustatyti kultūros politikos tikslai, bendrieji jos principai, apibrėžtos ir įtvirtintos esminės kultūros srities sąvokos, tokios kaip kultūra, kultūrinės ir kūrybinės kompetencijos, kultūros įstaiga, kultūros paveldas, kultūros dalyvis.
Anot priimto teisės akto, pagrindiniai kultūros politikos principai – bendradarbiavimas, horizontalumas, pagarba žmogaus kūrybai, kultūros prieinamumas, kultūros tarptautiškumas, „pagarbus atstumas“, savitumas.
Ypatinga svarba teikiama vadinamajam horizontalumo principui, siekiant paskatinti tarpsektorinį, tarpsritinį bendradarbiavimą, stiprinti kultūros politikos ryšius su kitomis viešosios politikos sritimis: aplinkos, ekonomikos bei inovacijų, finansų, krašto apsaugos, regionų plėtros, socialinės apsaugos, susisiekimo, sveikatos apsaugos, švietimo ir mokslo, teisingumo, užsienio politikos ir kitomis.
Įstatyme nurodoma, kad kultūra yra Lietuvos valstybės ir pilietinės visuomenės pagrindas, o kultūros paveldas – nacionalinio saugumo objektas.
Taip pat nustatoma pagrindinių kultūros politiką formuojančių ir įgyvendinančių institucijų kompetencija, kultūros dalyvių sistema, santykis tarp valstybės ir savivaldybių institucijų įgyvendinant kultūros politiką, kultūros dalyvių kompetencijų tobulinimas.
Numatyta, kad nacionalinės kultūros įstaigos turi imtis lyderių vaidmens joms pavestose srityse, užtikrinti ilgalaikę kultūros politikos įgyvendinimo raidą. Išskirtas ir nevyriausybinių organizacijų indėlis.
„Meno kūrėjai užtikrina kultūros gyvybingumą ir aktualumą, kultūrinio tapatumo tęstinumą, reflektuodami ir kūrybiškai reaguodami į kylančius kultūrinius ir vertybinius iššūkius, kintančias geopolitines, ekonomines, socialines ir kitas aplinkybes“, – teigiama dokumente.
Kultūros ministerija viliasi, kad įsigaliojus įstatymui, teigiamą poveikį turėtų pajusti įvairios tikslinės grupės.
