AFP-BNS

Derybos, kuriomis siekta sudaryti istorinę sutartį dėl kovos su plastiko tarša, penktadienį baigėsi be sutarimo net ir pateikus paskutinį kompromisinį pasiūlymą, kuriuo buvo bandoma išeiti iš aklavietės.

„Ženevoje neturėsime sutarties, kuria būtų siekiama nutraukti plastiko taršą“, – pareiškė Norvegijos derybininkas po visą naktį trukusių derybų.

Indija ir Urugvajus pareiškė, kad dėl pasiūlymo sutarimo nepasiekta, o Kuba pridūrė: „Praleidome istorinę progą.“

Po trejų metų derybų šalys, norinčios ryžtingų veiksmų, kad pakeistų plastiko atliekų problemą, bandė pasiekti paskutinės minutės susitarimą su naftą gaminančių valstybių vadovaujama grupe.

Derybų pirmininkas Luisas Vayasas Valdivieso (Luisas Vajasas Valdivjesas) paskelbė pataisytą susitarimo projektą, kai trečiadienį šalys iš visų pusių griežtai atmetė ankstesnę jo versiją, taip sukeldamos chaosą.

Didelių ambicijų koalicija, kurią sudaro Europos Sąjunga (ES), Jungtinė Karalystė (JK) ir Kanada bei daugelis Afrikos ir Lotynų Amerikos šalių, norėjo, kad sutartyje būtų numatytas plastiko gamybos mažinimas ir laipsniškas toksiškų cheminių medžiagų, naudojamų plastike, atsisakymas.

Daugiausia naftą gaminančių valstybių grupė, save vadinanti „Panašių pažiūrų grupe“, įskaitant Saudo Arabiją, Kuveitą, Rusiją, Iraną ir Malaiziją, norėjo, kad sutartyje daugiausia dėmesio būtų skiriama atliekų tvarkymui.

Nuo rugpjūčio 5 dienos Jungtinių Tautų būstinėje Ženevoje vykusiose derybose iš viso dalyvavo 185 šalys. Penkiais ankstesniais derybų raundais per trejus metus nepavyko pasiekti sutarties.

Plastiko taršos problema yra labai paplitusi: mikroplastiko randama net ant aukščiausių kalnų viršūnių, giliausioje vandenyno įduboje ir beveik visame žmogaus kūne.

Pagal dabartines tendencijas, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, iki 2060 metų metinė iškastinio kuro pagrindu pagaminto plastiko gamyba kone patrigubės iki 1,2 mlrd. tonų, o atliekų kiekis viršys vieną milijardą tonų.