AFP-BNS
Antradienį naftos kainos toliau kyla į viršų, o akcijų kursai juda žemyn, investuotojams stebint padėtį Artimuosiuose Rytuose, kur JAV ir Izraelis toliau bombarduoja Iraną, o Teheranas toliau smūgiuoja kaimyninėms šalims.
„West Texas Intermediate“ naftos barelis antradienį pabrango 2 proc. iki 72,65 JAV dolerio už barelį. „Brent“ rūšies naftos kaina padidėjo 2,5 proc. iki 79,67 JAV dolerio už barelį.
Tokijo akcijų biržos indeksas „Nikkei 225“ sumažėjo 2,6 proc., Honkongo „Hang Seng“ – 0,3 proc. kritimas, o Šanchajus – 0,1 proc.
Euro kursas JAV dolerio atžvilgiu padidėjo nuo 1,1688 JAV dolerio pirmadienį iki 1,1689 JAV dolerio.
Atakos prieš Islamo valstybę sutrikdė energijos tiekimo srautus regione, nes buvo uždarytas strategiškai itin svarbus Hormūzo sąsiauris, per kurį gabenama apie penktadalis pasaulio naftos. Konfliktas taip pat sukėlė nerimą dėl naujos energetikos krizės, kuri galėtų padidinti infliaciją.
Kol kas pokyčiai rinkose buvo palyginti nedideli, nes tikėtasi, kad krizė bus trumpalaikė ir nesukels didelių problemų pasaulio ekonomikai. Tačiau analitikai įspėja, kad kuo ilgiau tai tęsis, tuo skaudžiau tai atsilieps pasaulio ekonomikai, nes bus sutrikdytos tiekimo grandinės ir išaugs kainos.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pareiškė, kad šeštadienį prasidėjęs karas, per kurį žuvo Irano dvasinis vadovas ajatola Ali Khamenei (Ali Chamenėjus), vyksta „žymiai“ greičiau nei planuota, bet įspėjo, kad jis gali trukti ilgiau nei keturias savaites.
Jis taip pat pirmą kartą išdėstė JAV tikslus – sunaikinti Irano raketas, laivyną ir branduolinę programą bei sustabdyti jo paramą ginkluotoms grupuotėms visame regione – į kuriuos, pažymėtina, nebuvo įtrauktas Irano režimo nuvertimas.
Iranas atsakė paleisdamas raketas ir dronus į Libaną, Saudo Arabiją, Katarą ir Dubajų, tuo pačiu aiškiai grasindamas padidinti pasaulines energijos sąnaudas. Dėl to pirmadienį naftos kainos šoktelėjo beveik 14 procentų, o vėliau šiek tiek sumažėjo, o Europos gamtinių dujų kainos šoktelėjo beveik 40 procentų, kai Kataro valstybinė energetikos įmonė paskelbė stabdanti suskystintų gamtinių dujų gamybą.
Tuo tarpu Irano revoliucinės gvardijos generolas pagrasino „sudeginti bet kokį laivą“, kuris bandys plaukti per Hormūzo sąsiaurį. „Mes taip pat pulsime naftotiekius ir neleisime, kad iš šio regiono išplauktų nė lašas naftos. Naftos kaina artimiausiomis dienomis pasieks 200 dolerių“, – įspėjo jis.
„Energijos kainų šuolis kelia dilemą centriniams bankams“, – sakė „National Australia Bank“ atstovas Rodrigo Catrilis (Rodridas Katrilis). – Stagfliacija kelia didelį diskomfortą centriniams bankams, nes ilgalaikis energijos šokas skatina infliaciją ir tuo pačiu silpnina ekonomikos augimą.
Kai kyla abejonių, geriausia taktika yra laukti, ir mes tai šiek tiek matome centrinio banko kainų lūkesčių atžvilgiu.“
Akcijų rinkos pirmadienį daugiausia traukėsi atgal, didindamos nuostolius didžiojoje Azijos dalyje. Krito Tokijo, Honkongo, Šanchajaus, Sidnėjaus, Velingtono, Taipėjaus ir Džakartos biržų indeksai. Daugiausia pigo aviakompanijų akcijos, kurios smarkiausiai nukentėjo dėl vykstančio konflikto: „Japan Airlines“ akcijų kursas smuko daugiau nei 5 procentais, „Cathay Pacific“– beveik 2 procentais, o „Qantas“– 3 procentais.
