AFP-BNS

Popiežius Leonas XIV kitą savaitę rengiasi išvykti į oficialų vizitą Prancūzijoje, kurį temdo keli opūs klausimai – nuo kaltinimų dvasininkams dėl seksualinio išnaudojimo iki naujojo šalies eutanazijos įstatymo.

Toliau apžvelgiame keletą pagrindinių klausimų, su kuriais pontifikas turėtų susidurti per pirmąjį oficialų Katalikų Bažnyčios vadovo vizitą Prancūzijoje po 18 metų pertraukos.

Dvasininkų piktnaudžiavimas

Vatikanas rugpjūtį paskelbė, kad popiežius Leonas XIV vizito metu susitiks su dvasininkų seksualinio išnaudojimo aukomis.

1,4 mlrd. pasaulio katalikų lyderis pažadėjo dėti dar daugiau pastangų reformuojant Bažnyčią po pasaulinio seksualinio išnaudojimo skandalo.

2021 metų tyrimas parodė, kad per 70 metų Prancūzijoje Bažnyčios dvasininkai ar pasauliečiai išnaudojo apie 330 tūkst. nepilnamečių asmenų.

Nuo to laiko Bažnyčios reputaciją suteršė nauji skandalai, įskaitant daugybę kaltinimų seksualiniu išnaudojimu labdaros ikonai tėvui Pierre’ui (Pjerui) ir paplitusį fizinį bei seksualinį smurtą Betaramo mokykloje pietvakarių Prancūzijoje.

Pirmasis iš JAV kilęs pontifikas rugsėjo 27 dieną pietvakariniame Lurdo miestelyje turėtų susitikti su septyniomis aukomis, tarp jų – buvusiu Betaramo mokyklos mokiniu.

Aukų paramos grupės griežtai sukritikavo tokį formatą, kuris yra panašus į taikytą birželį Ispanijoje, kur popiežius Leonas pažadėjo, kad Bažnyčia dės „papildomas pastangas“ pasikeisti.

Eutanazijos įstatymas

Prancūzijos parlamentas birželį priėmė teisės aktą, kuriuo įteisino teisę į pagalbą mirštant kai kuriems nepagydomomis ligomis sergantiems suaugusiesiems.

Šis žingsnis sulaukė griežtos kritikos iš Prancūzijos Katalikų Bažnyčios, kuri įstatymo projektą pasmerkė kaip rimtą „trūkį“.

Prancūzijos vyskupų konferencijos vadovas kardinolas Jeanas-Marcas Aveline’as (Žanas Markas Avelinas) antradienį pareiškė, kad „žmogaus gyvybės orumo gynimas yra popiežiaus žinios esmė“.

„Kaip jis tai perduos Prancūzijoje? Pamatysime“, – pridūrė jis.

Prancūzijos religijos tyrimų instituto generalinis sekretorius Martinas Dumont’as (Martinas Diumonas) teigė, kad popiežius Leonas gali iškelti šią temą.

„Tačiau labai nustebčiau, jei jis užimtų konfrontacinę poziciją“, – sakė M. Dumont’as, užsimindamas, kad popiežius vietoj to galėtų pabrėžti būtinybę rūpintis pagyvenusiais ir pažeidžiamais žmonėmis.

Prezidento rinkimai

Prancūzijoje iki pirmojo prezidento rinkimų turo liko vos septyni mėnesiai, todėl popiežiaus Leono vizitas yra neįprastas, nes pontifikai retai keliauja į šalį taip arti svarbių rinkimų.

Ši kelionė vyksta tuo metu, kai ultradešiniojo sparno lyderės Marine Le Pen (Marin Le Pen) prieš imigraciją nusiteikusi partija „Nacionalinis sambūris“ kitų metų rinkimus, kai prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) pasitrauks iš pareigų, laiko geriausia savo galimybe perimti valdžią.

Migracija, kuri turėtų tapti opia rinkimų tema, buvo pagrindinis dėmesio centras popiežiaus Leono kelionėje į Ispaniją birželį, kur jis pasmerkė abejingumą migrantams.

Prancūzijoje jis turėtų apsilankyti asociacijoje, teikiančioje paramą migrantams, o tai, anot M. Dumont’o, yra „stiprus signalas“.

Europos vaidmuo

Popiežiaus Leono kelionė bus pirmasis popiežiaus valstybinis vizitas Prancūzijoje po Benedikto XVI vizito 2008 metų rugsėjį.

Šis vizitas, rengiamas po jo kelionės į Ispaniją, išryškina popiežiaus siekį bendrauti su istoriškai katalikiškomis, tačiau vis mažiau religingomis Europos šalimis, kurias jo pirmtakas Pranciškus iš esmės ignoravo.

Popiežius Leonas turėtų pasakyti kelias svarbias kalbas. Be kita ko, numatyti kreipimaisi JT kultūros agentūroje UNESCO ir šiaurės rytiniame Meco mieste, esančiame netoli Vokietijos sienos.

Jo programoje Mece numatytas susitikimas pavadinimu „Prie Europos šaknų taikai ir vienybei“.

Nors mažai tikėtina, kad vizito Prancūzijoje metu jis išskirs kokius nors politinius veikėjus, jo žinia neišvengiamai turės politinį svorį, teigė Prancūzijos tyrimų instituto „Ecole Pratique des Hautes Etudes“ direktorius Charles’is Mercier (Šarlis Mersjė).

„Pasirinkdamas ginti Europos integraciją, popiežius savo vizitui jau suteikia politinę kryptį“, – sakė Ch. Mercier.

Popiežius taip pat teikia didelę reikšmę daugiašališkumui ir mato Europą kaip atsvarą pasaulinėms jėgoms, teigė Religijos geopolitikos observatorijos direktorius Francois Mabille’is (Fransua Mabilis).

Tai apima ir „Europos vaidmenį santykyje su tuo, ką jis vadina „imperine logika“ – JAV, Kinija ir Rusija“, sakė F. Mabille’is.