AFP-BNS

Prancūzijoje per praėjusį mėnesį vyravusią rekordinę karščio bangą mirė 5 764 žmonėmis daugiau nei įprastai, trečiadienį pranešė sveikatos apsaugos institucijos.

Jos šį mirtingumo šuolį tarp 15 metų ir vyresnių asmenų pavadino „precedento neturinčiu“.

Tai didžiausias mirtingumo rodiklis per karščio bangą šalyje nuo 2003 metais vykusio pražūtingo karščio epizodo, nusinešusio apie 15 tūkst. gyvybių, pridūrė pareigūnai.

Nuo gegužės Prancūziją užklupo trys karščio bangos. Tai dalis vis dažnėjančių ekstremalių orų reiškinių, kuriuos mokslininkai sieja su žmogaus veiklos sukelta klimato kaita.

Kylanti temperatūra sukėlė chaosą šalyje, kurioje daugelis namų, mokyklų ir ligoninių nėra pritaikyti karščiams ir neturi oro kondicionavimo sistemų.

Karščiai taip pat išdžiovino upių vagas ir sukėlė miškų gaisrus, įskaitant tą, kuris praėjusią savaitę nuniokojo dešimtadalį didžiulio UNESCO saugomo Fontenblo miško netoli Paryžiaus.

Papildomos mirtys nuo birželio 17 iki liepos 2 dienos šiais metais buvo nulemtos „visų priežasčių“ – nė viena jų dar nėra aiškiai susieta su karščiu, nurodė „Sante Public France“. Galutiniai duomenys bus paskelbti rudenį.

Palyginimui, pernai nuo birželio iki rugsėjo vidurio šalyje buvo užfiksuoti 5 722 papildomi mirties atvejai, susiję su aukšta temperatūra.

Iš praėjusį mėnesį užfiksuotų papildomų mirčių apie du trečdalius sudarė 75 metų ir vyresni asmenys, o mažiau nei penktadalį – 45–64 metų žmonės.

Pusė mirčių įvyko vos per tris dienas nuo birželio 25 iki 27 dienos.

Mirčių šuolis Paryžiuje

Praėjusį mėnesį Prancūzijoje fiksuotas karščiausias birželis nuo stebėjimų pradžios 1947 metais, o karščio bangos metu temperatūra daugelyje vietų viršijo 40 laipsnių Celsijaus.

Vidutinė temperatūra 2026 metų birželio 24 ir 25 dienomis buvo aukščiausia kada nors užfiksuota Prancūzijoje, vertinant visus metų mėnesius.

„Sante Public France“ duomenimis, Paryžiaus regione mirčių skaičius išaugo 80 proc., nors praėjusią savaitę institucija skelbė, kad birželio 22–28 dienomis šis skaičius padvigubėjo.

Tą paskutinę birželio savaitę Prancūzijoje mirė keturi maži vaikai, įstrigę įkaitusiuose automobiliuose.

Visgi tai neturėjo įtakos oficialiems mirtingumo rodikliams šioje amžiaus grupėje.

Mažiausiai 300 žmonių daugiau nei įprastai mirė per neįprastai ankstyvą pirmąją karščio bangą gegužę.

Mokslininkai teigia, kad žmogaus sukelta klimato kaita yra „neabejotinai“ atsakinga už birželio pabaigoje Europą užklupusios karščio bangos intensyvumą.

Nacionalinės meteorologijos tarnybos „Meteo-France“ duomenimis, iš 53 karščio bangų, užfiksuotų visoje šalyje nuo 1947 metų iki birželio pabaigos, pusė įvyko po 2010 metų.