AFP-BNS
Prancūzijos pareigūnai šeštadienį sulaikė dešimtis žmonių, visoje šalyje prasidėjus protestams dėl pragyvenimo išlaidų.
Protestai greičiausiai bus svarbus socialinio klimato indikatorius artėjant rinkimams, kai turės būti išrinktas prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) įpėdinis.
Demonstracijos prasidėjo likus vos keliems mėnesiams iki balandį ir gegužę vyksiančių dviejų turų prezidento rinkimų, po kelias savaites trukusių vidurinių mokyklų moksleivių protestų reikalaujant geresnių mokymosi sąlygų.
Kartais moksleivių protestai peraugdavo į smurtinius susirėmimus ir sulaukdavo žmogaus teisių grupių kritikos, kad policija esą naudoja neproporcingą jėgą.
Pagrindinė šeštadienio demonstracija Paryžiuje turėjo prasidėti 14 val. vietos (15 val. Lietuvos) laiku Respublikos aikštėje.
Šalies „Geltonųjų liemenių“ judėjimas, prieš aštuonerius metus rengęs gatvių protestus prieš E. Macrono vyriausybę dėl planuojamo degalų mokesčio padidinimo, sušaukė šio šeštadienio „geltonųjų ir jaunimo“ demonstracijas.
Judėjimas paragino mokytojus ir moksleivius, darbininkus, pensininkus bei ūkininkus dalyvauti protestuose pirmąją moksleivių atostogų dieną.
Protestai prasidėjo keliais susibūrimais visoje šalyje šeštadienio rytą, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai.
Šalies vakaruose esančiame Rene apie 20 žmonių vieno prekybos centro prieigose iš šiukšliadėžių ir didelių padėklų pastatė barikadą.
47 metų dailidė ir buvęs „Geltonųjų liemenių“ protestuotojas Christophe’as (Kristofas) sakė, kad yra pasipiktinęs, matydamas, jo nuomone, policijos pastarųjų savaičių žiaurumą paauglių atžvilgiu.
„Pasiekėme ribą, kai represijos nukreiptos prieš mūsų pačių vaikus“, – AFP sakė jis.
Smurtas ir sulaikymai
Pietiniame Marselio mieste kai kurie protestuotojai puolė policijos pastatą, matė AFP fotografas.
Demonstrantai susirėmė su policija, kuri atsakė ašarinėmis dujomis. Protestuotojai trumpam užblokavo vieną pagrindinių gatvių šiukšliadėžėmis ir paspirtukais, bet vėliau pareigūnai blokadą pašalino.
„Esame čia, kad protestuotume prieš apgailėtinus išteklius, skiriamus švietimui, ir prieš policijos žiaurumą“, – sakė Aude (Od), kaukėta studentė, taip pat nenurodžiusi savo pavardės.
Paryžiuje, kur pareigūnai uždraudė protestus aplink vyriausybės pastatus, Eliziejaus Laukų prospektą ir geležinkelio stotis, policija šeštadienio rytą sulaikė apie 60 žmonių.
Policijos pareigūnai prie Sen Lazaro stoties prašė praeivių parodyti asmens dokumentus.
Protestuotojai su kaukėmis ryte mėtė daiktus ir daužė langus dešiniosios pakraipos televizijos transliuotojo „CNews“ būstinėje.
„Tai ne tik „Geltonųjų liemenių“ judėjimas, tai ne tik moksleivių judėjimas, tai visi sukilę žmonės, todėl valdantieji bijo“, – sakė Benjaminas Ballas (Benžamenas Balas), aktyvistas, dirbantis demonstracijų interneto svetainėje.
Remiantis organizatorių sukurta interneto svetaine, visoje Prancūzijoje buvo planuojama surengti daugiau nei 600 demonstracijų.
Remiantis anksčiau šį mėnesį paskelbta 2 tūkst. žmonių apklausa, apie 45 proc. prancūzų nerimauja dėl pragyvenimo išlaidų ir infliacijos.
E. Macronas penktadienio vakarą ragino „išlaikyti ramybę ir pagarbą“. Kalbėdamas Briuselyje, kur dalyvavo Europos Sąjungos derybose, jis pridūrė, kad teisė protestuoti eina koja kojon su „pagarba žmonėms ir turtui“.
Neramumais naudojasi Prancūzijos kraštutinių kairiųjų ir kraštutinių dešiniųjų partijos.
Kraštutinių kairiųjų partijos „Nenugalėtoji Prancūzija“ lyderis Jeanas-Lucas Melenchonas (Žanas Liukas Melanšonas) palaikė moksleivių protestus ir antradienį žygiavo vienoje juos remiančioje demonstracijoje.
Marine Le Pen (Marin Le Pen), pirmaujanti viešosios nuomonės apklausose dėl prezidento posto, savo kraštutinių dešiniųjų partiją „Nacionalinis sambūris“ (RN) kreipė palaikyti policijos pusę.
