AFP-BNS
Prancūzijoje didėjant pragyvenimo išlaidoms, streikuojantys darbuotojai ketvirtadienį išėjo į gatves – prognozuojama, kad po kelias savaites trukusių protestų prasidėjus naujai eskalacijai visoje šalyje protestuos šimtai tūkstančių žmonių.
Demonstracijos vyksta antrajai pagal dydį euro zonos ekonomikai stengiantis subalansuoti savo finansus, likus pusmečiui iki rinkimų, kuriuose bus renkamas centristų prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) įpėdinis, o apklausose pirmauja kraštutiniai dešinieji.
Vyresniųjų klasių moksleivių judėjimas, prasidėjęs jaunimo protestais dėl mokymosi sąlygų, sutapo su plačiai paplitusiu pasipiktinimu dėl kylančių pragyvenimo išlaidų ir nelygybės, kuris spalio 17-ąją virto didžiausiomis riaušėmis Prancūzijoje per daugelį metų.
61 metų sveikatos apsaugos srities vadybininkė Sylvie Larneury (Silvi Larniuri) ir jos bendraamžis partneris, IT specialistas, ketvirtadienį streikavo prisijungę prie eitynių šalies centre esančiame Klermono-Ferano mieste.
„Mums jau gana. Mes negyvename badaudami, bet turime padėti savo vaikams, nors jie ir baigę mokslus“, – sakė ji.
„Mums nusibodo socialinė neteisybė“, – pridūrė ji, kritikuodama, anot jos, „represinę vyriausybę, kuri gina savo, o ne daugumos interesus“.
Profsąjungos reikalauja visuotinio atlyginimų didinimo, mokesčių reformų ir geresnių mokymosi sąlygų jaunimui bei skundžiasi policijos taikomais apribojimais tam tikriems protestams.
Lione protestuojantis vynuogių augintojas Martinas Thiberge (Martinas Tiberžė) sakė norėjęs dalyvauti demonstracijose, kurios, jo manymu, vienija žmones iš visos Prancūzijos visuomenės.
„Norime pragyventi iš savo darbo, užsidirbti orią algą“, – teigė jis.
Pareigūnai skaičiuoja, kad ketvirtadienį visoje šalyje protestuos nuo 500 tūkst. iki 700 tūkst. žmonių, o sostinėje Paryžiuje nuo 14 val. vietos (15 val. Lietuvos) laiku eitynėse tikimasi sulaukti iki 80 tūkst. dalyvių.
Profsąjungos tikėjosi tokio aktyvumo, koks buvo per 2023 metų protestus prieš pensijų reformą Prancūzijoje, kai žygiavo per 1 mln. žmonių.
Mokyklų blokados
Keliuose miestuose protestavo dešimtys moksleivių, o vyriausybė pranešė apie blokadas 81 iš 3,7 tūkst. šalies vidurinių mokyklų.
Moksleivių asociacija nurodė, kad pamokos nutrauktos 1 tūkst. vidurinių mokyklų, įskaitant užblokuotas ir streiko dieną uždarytas įstaigas.
Švietimo ministerija pranešė, kad visoje šalyje streikavo apie 16 proc. mokytojų.
Paryžiuje policija panaudojo ašarines dujas, bandydama neleisti moksleiviams blokuoti prieigos prie Helene-Boucher (Elen Bušė) vidurinės mokyklos, pranešė AFP žurnalistas.
Streikuoti paragino valstybinių ir privačių švietimo įstaigų profsąjungos, taip pat geležinkelininkams, valstybinėms ligoninėms ir pašto paslaugoms atstovaujančios profesinės sąjungos.
Geležinkelių sistemoje rytą kilo tam tikrų trikdžių.
Sostinės Monparnaso geležinkelio stotyje psichologė, prisistačiusi Jeanne (Žanos) vardu, sakė, kad jos kelionė buvo atidėta.
„Nemalonu anksti keltis, laukti, o paskui sužinoti, kad tavo traukinys atšauktas, bet suprantama, kad vyksta streikas“, – teigė ji.
Kaltinimai policijos smurtu
Vidaus reikalų ministras Laurent’as Nunezas (Loranas Nunesas) trečiadienį paskelbė, kad visoje šalyje bus dislokuota 70 tūkst. policijos pareigūnų ir saugumo pajėgų narių, žadėdamas itin griežtą atsaką į bet kokius smurto aktus ar neramumus.
Protestai daugiausia vyko taikiai, nors kai kurie virto susirėmimais su policija, kuri minioms išsklaidyti panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas.
Paryžiuje šeštadienį į saugumo pajėgas paleidus padegamuosius užtaisus, pradėtas tyrimas dėl pasikėsinimo nužudyti.
Policijos atsakas sulaukė kritikos kaip per griežtas, o dėl įtarimų žiaurumu prieš demonstrantus buvo pradėti vidaus tyrimai.
Keli paaugliai protestuotojai buvo sunkiai sužeisti, tūkstančiai – sulaikyti.
Pastarosiomis savaitėmis panašūs protestai kilo ir kitose Europos šalyse: Danijoje, Vokietijoje ir Italijoje.
