AFP-BNS

Prancūzijoje antradienį, akylai stebint gausioms policijos pajėgoms, į gatves plūdo tūkstančiai demonstrantų – prie geresnių sąlygų reikalaujančių vyresniųjų klasių moksleivių prisijungė profesinės sąjungos bei mokytojai, o pačias akcijas temdė smurtiniai susirėmimai.

Nuo rugsėjo pabaigos moksleiviai blokuoja įėjimus į šimtus licėjų, skirtų 15–17 metų jaunimui. Jie skundžiasi mokytojų trūkumu, perpildytais tvarkaraščiais, apleistomis klasėmis bei pastatais, nepritaikytais kylančiai temperatūrai.

Profsąjungos, teisių gynimo grupės ir patys paaugliai kaltina pareigūnus neproporcingos jėgos naudojimu: pirmadienį policijos kurtinamoji granata nutraukė plaštaką vienam paaugliui, o kitam jaunuoliui buvo išmušti dantys, pareigūnui panaudojus granatsvaidį.

Šie neramumai kilo likus vos keliems mėnesiams iki 2027 metų rinkimų, kuriuose bus renkamas centristų prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) įpėdinis. Apklausose tvirtai pirmauja kraštutinių dešiniųjų veteranė Marine Le Pen (Marin Le Pen), siekianti prezidento posto nepaisant jai paskelbto nuosprendžio dėl korupcijos.

„Mes tiesiog norime išsaugoti savo švietimą ir mokytis“, – pietiniame uostamiestyje kalbėjo aštuoniolikmetė moksleivė, viena iš tūkstančių mokinių, tėvų, mokytojų ir profsąjungų narių, žygiavusių antrame pagal dydį šalies mieste Marselyje.

Ji teigė nukentėjusi dėl pedagogų stygiaus – pamokos nevyksta arba neatvykstančius mokytojus pavaduoja „beprasmiai pavaduotojai“.

Kitas moksleivis laikė plakatą, kuriame skundžiamasi ilgomis valandomis mokykloje.

„Tvarkaraščiai perpildyti kaip Le Pen teistumų sąrašas“, – buvo parašyta jame, įgeliant kraštutinių dešiniųjų kandidatei į prezidentus.

Vakariniame Nanto mieste tūkstančiai žmonių antradienio rytą pradėjo eitynes nešini didžiuliu transparantu: „Mokyklos be pinigų – šalis be ateities“.

Didžiosios eitynės Paryžiaus centre turėjo prasidėti ankstyvą popietę.

Vidaus reikalų ministerija nurodė, kad antradienį iki šiol protestuose dalyvavo 86 tūkst. žmonių, CGT sąjunga sakė, kad protestuoja 260 tūkst. žmonių.

„Policijos brutalumas“

Anksti rytą būriai žmonių rinkosi ir prie licėjų.

Rene, taip pat vakarų Prancūzijoje, mokytojas Romainas Dubourg’as (Romenas Diuburas) sakė, kad jis ir kiti pedagogai budėjo prie Šatobriano licėjaus, siekdami išreikšti paramą.

„Su maždaug trisdešimčia kolegų kalbėjomės apie policijos brutalumą, kurį matėme, ir nusprendėme būti šalia savo mokinių, jei jiems mūsų prireiktų“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.

Nors daugelis demonstracijų vyko taikiai, dalis protestuotojų kėlė gaisrus, niokojo autobusų stoteles ar vėlėsi į susirėmimus su riaušių policija.

Policija atsakė lazdomis, ašarinėmis dujomis ir riaušėms malšinti skirtomis priemonėmis.

Vyriausybės teigimu, nuo judėjimo pradžios sužeisti 215 moksleivių ir 715 policijos pareigūnų.

Vyriausybė mėgino reaguoti į skundus, kartu kaltindama kraštutinių kairiųjų partiją „Nenugalėtoji Prancūzija“ (LFI) esant šio judėjimo iniciatore.

Patyręs LFI kandidatas į prezidentus Jean-Lucas Melenchonas (Žanas-Liukas Melanšonas) aktyviai parėmė protestus, kartu ragindamas laikytis nesmurtinių metodų.

Tūkstančiai sulaikytų asmenų

Premjero Sebastieno Lecornu (Sebastjeno Lekorniu) biuras paragino rengti taikius susirinkimus.

Profsąjungos CGT vadovė Sophie Binet (Sofi Binė) pabrėžė, kad jos nariai bus ten tam, kad „apsaugotų moksleivius“.

Žaliųjų lyderė Marine Tondelier (Marin Tondeljė) paragino vietos pareigūnus ir tėvus vilkėti baltus drabužius bei „eiti ginti mūsų vaikų per demonstracijas“.

Organizacija „Amnesty International“ vėlų pirmadienį pareiškė, kad Prancūzijos institucijos turėtų „nutraukti neproporcingas policijos represijas, pastarosiomis dienomis taikytas per moksleivių protestus“.

„Praėjusią savaitę plačiai paplitę vaizdai ir liudijimai kelia didelį nerimą dėl policijos pavojingai naudojamų ašarinių dujų, lazdų ir kontrolės metodų“, – sakė „Amnesty International“ atstovė Anne Savinel-Barras (An Savinel-Bara).

Vidaus reikalų ministras Laurent’as Nunezas (Loranas Nunesas) vėlai pirmadienį nurodė, kad policija pradėjo 10 vidaus tyrimų dėl įtarimų brutalumu nuo protestų pradžios.

Švietimo ministerijos duomenimis, nuo judėjimo pradžios padegtos arba nuniokotos 24 mokyklos.

Daugiau kaip 5 tūkst. žmonių, iš kurių 87 proc. yra nepilnamečiai, buvo sulaikyti.

S. Lecornu biuras nurodė, kad taip pat buvo sužeisti 85 pedagogai.

Ministras pirmininkas siekė spręsti trūkstamų mokytojų problemą ir atnaujinti apleistus pastatus.

Vyriausybė taip pat teikia įstatymo projektą, kad už viešojo turto niokojimą atsakingi asmenys patys apmokėtų remonto išlaidas, užuot naudojus viešąsias lėšas.