AFP-BNS

600 metų senumo vynuogės sėkla, aptikta viduramžių Prancūzijos ligoninės tualetuose, yra genetiškai identiška vynuogėms, kurios vis dar naudojamos „Pinot Noir“ vynui gaminti, antradienį pranešė mokslininkai.

Ši sėkla atskleidžia, kad Prancūzijoje ši itin populiari vynuogių veislė auginama bent nuo XV amžiaus, teigiama naujame mokslininkų tyrime.

Neįmanoma pasakyti, ar šis vaisius buvo „valgomas kaip stalo vynuogės, ar tuo metu iš jo buvo gaminamas vynas“, naujienų agentūrai AFP sakė tyrimo bendraautorius Laurent’as Bouby (Loranas Bobi).

Tačiau tyrimas atskleidžia ryšį tarp šiuolaikinės Prancūzijos – vienos didžiausių pasaulyje vyną gaminančių ir vartojančių šalių – ir jos tolimos, vyną mėgusios praeities.

Kitas tyrimo bendraautorius Ludovicas Orlando (Liudovikas Orlano) atkreipė dėmesį, kad Šimtametis karas tarp Anglijos ir Prancūzijos baigėsi XV amžiaus viduryje.

Trumpas Prancūzijos globėjos Jeanne d’Arc (Žanos d’Ark) gyvenimas taip pat prabėgo XV amžiuje.

„Ji galėjo valgyti tas pačias vynuoges kaip ir mes“, – AFP sakė Tulūzos universiteto paleogenetikas.

Sėkla rasta XV amžiaus ligoninės tualete Valansjene, šiaurės Prancūzijoje. Tuo metu tualetai kartais buvo naudojami kaip šiukšliadėžės, aiškino tyrėjai.

Tyrime, kuris buvo paskelbtas žurnale „Nature Communications“, buvo sekvenuotas 54 vynuogių sėklų, datuojamų nuo bronzos amžiaus (apie 2300 m. pr. Kr.) iki viduramžių, genomas.

Tai patvirtina, kad vynuogių augintojų kartos naudojo tai, kas šiandien vadinama „kloninio dauginimo“ metodais, pavyzdžiui, 600 metų išsaugodami tam tikrų vynuogių veislių auginius, teigė tyrėjai.

Senoviniuose tekstuose buvo užuominų, kad tai vyko, „tačiau be paleogenomikos labai sunku apibūdinti šį metodą“, sakė L. Bouby iš Monpeljė evoliucijos mokslų instituto.

Tačiau naujasis tyrimas atskleidė įrodymų, kad šis metodas daugelyje vietovių buvo naudojamas dar geležies amžiuje, apie 625–500 m. prieš Kristų.

Bręsta kaip geras vynas

Seniausios tyrime analizuotos vynuogės buvo iš laukinių vynmedžių Prancūzijos Nimo regione, datuojamos apie 2000 m. prieš Kristų.

Kultūriniai vynmedžiai pradėjo atsirasti tarp 625 ir 500 m. pr. Kr. Prancūzijos pietiniame Varo regione.

Tai sutampa su laiku, kai, kaip manoma, kolonizuojantys graikai, įkūrę Marselio miestą, Prancūzijoje pradėjo vynuogininkystę – vynmedžių auginimą.

L. Orlando teigė, jog jau buvo žinoma, kad tuo metu graikai ir etruskai prekiavo vynu, nes išliko per šimtmečius išsilaikę vyno ąsočiai, vadinami amforomis.

Tačiau vynuogių sėklų, ypač iš senovės Romos laikotarpio, DNR atskleidė tolimus kultūrinių vynuogių veislių mainus iš tokių vietų kaip Ispanija, Balkanai, Kaukazas ir Artimieji Rytai.

Tai taip pat parodė, kad romėnų laikotarpiu, ypač šiaurės Prancūzijoje, vyko gausus kultūrinių vynuogių veislių ir vietinių laukinių vynmedžių genetinis maišymasis.

Ateityje „būtų labai įdomu glaudžiai bendradarbiauti su istorikais, turinčiais prieigą prie tekstų, aprašančių tam tikrus vynuogininkystės metodus“, kad sužinotume daugiau, sakė L. Orlando.

„Pinot Noir“, kuri dažnai siejama su Prancūzijos Burgundijos regionu, yra ketvirta pagal populiarumą auginama vynuogė pasaulyje, teigiama tyrime.