Tie2.lt

Prancūziškasis Le Monde, vienas pirmųjų pranešęs apie žymiojo 88-erių prancūzų aktoriaus mirtį, straipsnį In Memoriam pradėjo garsiąja kvepalų reklama, kurios trisdešimties sekundžių reklaminis klipas, pasirodęs 2010-aisiais, priminė 1969-ųjų metų veidą, gražuolį žydraakį briunetą. Reklamoje panaudota filmo ,,La Piscine” ištrauka dar kartą priminė apie prancūzą, kadaise pavergusį daugelio moterų širdis, nors aktoriui tuomet jau buvo septyniasdešimt penkeri.

Jacques Deray, sukūręs filmą „La Piscine“, atskleidė visas aktoriaus savybes: draminį talentą, prabangų ir seksualumo kupiną įvaizdį, viešo ir asmeninio gyvenimo sumaištį (šiam filmui Delonas reikalavo, kad partnerė būtų jo sužadėtinė Romy Schneider) ir skandalus. Per filmavimus Alainas Delonas iš Saint-Tropezo turėdavo grįžti į Paryžių, kad liudytų (prieš tai buvo laikomas areštinėje) Markovič byloje, pavadinto nužudyto jo asmens sargybinio ir pagalbininko vardu. Nors kaltinimai jam nebuvo pateikti, šis įvykis visam laikui paveikė jo reputaciją.

Gimęs 1935 m. lapkričio 8 d. Sceaux mieste, netoli Paryžiaus, Delonas greitai gavo pasaulio dėmesio dėl savo talento ir, žinoma, išvaizdos. Didžiausias proveržis kine įvyko 1960 metais, kai jis suvaidino Tomą Riplį René Clément filme Plein Soleil („Saulės nudeginti“). Šis vaidmuo ne tik padarė jį tarptautine žvaigžde, bet ir įtvirtino kaip vieną įtakingiausių prancūzų aktorių.

Per savo ilgą ir turtingą karjerą, trukusią daugiau nei šešis dešimtmečius, Delonas suvaidino daugybę vaidmenų. Jo personažai, dažnai kompleksiniai ir prieštaringi, atspindėjo tiek stipriąsias, tiek silpnąsias žmogaus prigimties puses.

Delonas dirbo su garsiausiais Europos kino režisieriais, tokiais kaip Luchino Visconti (Rocco ir jo broliai, Leopardas), Michelangelo Antonioni (Eclipse) ir Jean-Pierre Melville (Samurajus). Šie filmai parodė Delono talentą ir gebėjimą įkūnyti sudėtingus, prieštaringus personažus, dažnai balansavusius tarp gėrio ir blogio.

Po to, kai sužibėjo Tomo Riplio vaidmenyje filme Plein Soleil, Delonas netrukus imasi kito svarbaus vaidmens Luchino Visconti filme Rocco ir jo broliai. Roko, imigranto iš pietų Italijos, atvykusio į Milaną su savo šeima, personažas buvo tikras iššūkis Delon, nes šis vaidmuo labai skyrėsi nuo jo paties gyvenimo patirties.

Apsuptas žymių aktorių, tokių kaip Renato Salvatori, Annie Girardot ir Claudia Cardinale, Delon puikiai atliko savo vaidmenį, pademonstruodamas nuolankumą, atsidavimą ir kūrybiškumą. Jo Roko, boksininko, siekiančio savo šeimos išganymo, interpretacija buvo įvertinta kaip tikras meninis pasiekimas. Filmas buvo pristatytas Venecijos kino festivalyje, kur laimėjo Sidabrinį liūtą, o Delonas tapo tarptautiniu mastu pripažinta kino žvaigžde.

Delonas buvo ne tik aktorius, bet ir prodiuseris bei režisierius. Jo indėlis į Europos kiną buvo milžiniškas, jis buvo laikomas vienu iš paskutiniųjų didžiųjų prancūzų kino “moterų numylėtinių”. Nepaisant šlovės, jo asmeninis gyvenimas buvo sudėtingas, dažnai lydimas skandalų ir kontraversiškų sprendimų, tačiau tai tik sustiprino jo, kaip kino ikonos, statusą.

Delonas buvo žinomas dėl savo žavesio ir charizmos, kuri ne tik padėjo jam pelnyti šlovę kine, bet ir sužavėti daugybę moterų, tarp kurių buvo nemažai garsių asmenybių.

Vieni svarbiausių jo santykių buvo su vokiečių aktore Romy Schneider, su kuria jis susižadėjo 1959 metais po pažinties filmuojant Christine. Jų meilės istorija tapo viena garsiausių to meto Europos kino pasaulyje, tačiau pora išsiskyrė po penkerių metų. Nepaisant to, jų ryšys liko stiprus, ir jie išliko artimi draugai iki Romy mirties.

1964 metais Delonas vedė Nathalie Barthelemy, su kuria susilaukė sūnaus Anthony Delon. Tačiau jų santuoka truko tik ketverius metus.

Po skyrybų Delonas užmezgė 15 metų trunkantį romaną su aktore Mireille Darc, kuri taip pat tapo svarbia figūra jo gyvenime ir karjeroje.

Vėlesniais metais Delonas turėjo santykių su olande modeliu ir žurnaliste Rosalie van Breemen, su kuria susilaukė dar dviejų vaikų – dukters Anouchka ir sūnaus Alain Fabien. Šeima ilgai gyveno Šveicarijoje, tačiau Delono ir Rosalie santykiai taip pat baigėsi išsiskyrimu.

Alainas Delonas per savo karjerą suvaidino daugybę įsimintinų vaidmenų, kurie ne tik atskleidė jo aktorinį talentą, bet ir įtvirtino jo, kaip vienos ryškiausių Europos kino žvaigždžių, statusą. Štai keletas jo vaidmenų:

1. Tom Ripley filme Plein Soleil (1960) – vienas pirmųjų Delono proveržių kine, kur jis įkūnijo šaltakraujį manipuliatorių Tomą Riplį. Šis vaidmuo padėjo jam tapti tarptautine žvaigžde ir buvo Delono įžanga į kriminalinio žanro filmus.
2. Rocco Parondi filme Rocco ir jo broliai (1960) – Režisuotas Luchino Visconti, šis filmas parodė Deloną kitokioje šviesoje, kaip jautrų ir kilnią sielą turintį jauną vyrą. Tai buvo vienas iš jo geriausiai įvertintų vaidmenų, kuris padėjo tapti rimtu aktoriumi.
3. Tanascredi Falconeri filme Leopardas (1963) – dar vienas bendras projektas su Luchino Visconti. Šis epinis filmas, kuriame Delonas vaidino aristokratą revoliucijos laikais, yra laikomas vienu didžiausių italų kino šedevrų.
4. Jeff Costello filme Samurajus (1967) – šiame Jean-Pierre Melville režisuotame filme Delonas atliko vieną iš savo garsiausių ir ikoniškiausių vaidmenų, suvaidinęs vienišą samurajų primenantį žudiką, vadovaujamą griežtų garbės kodeksų. Šis vaidmuo pabrėžė jo sugebėjimą įkūnyti šaltakraujišką ir mįslingą personažą.
5. Roger Sartet filme Borsalino (1970) – Kartu su kitu prancūzų kino milžinu Jean-Pauliu Belmondo, Delonas vaidino gangsterį šioje kriminalinėje dramoje, kuri tapo vienu populiariausių prancūziškų filmų.
6. Edmond Dantès filme Grafo Monte Kristo (1998) – Vėlesniuose karjeros etapuose Delonas suvaidino garsiajame Alexandre Dumas kūrinio ekranizacijoje. Jo įsikūnijimas į klastingą, bet teisingumo ieškantį personažą buvo gerai įvertintas kritikų.

Delono politinė veikla ir atvirumas dėl savo pažiūrų dažnai darė jį prieštaringai vertinama figūra, tačiau taip pat parodė jo drąsą ginti savo įsitikinimus, nepaisant to, kad tai kartais kėlė nesutarimus.