BNS

Laisvės gynėjų dienos išvakarėse pirmadienį prie Vilniaus televizijos bokšto suliepsnojo laužas, per šimtą žmonių susirinko pagerbti Sausio 13-osios aukų.

Laužai liepsnoja ir prie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastato, o kiek vėliau turėtų būti uždegti ir Nepriklausomybės aikštėje, kur numatyta laužų uždegimo ceremonija ir koncertas „Laisvės liepsna“.

Minia būriavosi prie netoli televizijos bokšto esančio memorialo Sausio 13-osios aukoms, joje buvo ir prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia. Be kita ko, į minėjimą atvyko premjerė Inga Ruginienė, Seimo pirmininkas Juozas Olekas, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras.

Jie bei kiti žmonės ant memorialo dėjo gėles, uždegtas žvakes, per aukų pagerbimo ceremoniją skambėjo patriotinės dainos, per ekraną buvo rodomi 1991 metų sausio įvykių archyviniai kadrai.

Uždegus laužą šalies vadovas akcentavo, kad laisvę, kaip ir laužo ugnį, reikia nuolat puoselėti „tam, kad ji liepsnotų skaisčiai“.

„(Reikia – BNS) jokiu būdu nesustoti ir nepagalvoti, kad Laisvės kovos yra įvykusios praeityje, (kad – BNS) mes jas laimėjome vieną kartą ir visiems laikams. Taip nėra ir Ukrainos kraujavimas primena mums laisvės kainą, kurią mes privalome būti pasirengę sumokėti bet kada“, – žurnalistams pirmadienį prie Televizijos bokšto sakė G. Nausėda.

„(Šiandien – BNS) mintys pirmiausia apie tuos, kurie atidavė didžiausią auką, apie tuos, kurie atidavė savo gyvybes. Ir tai turbūt yra aukščiausia altruizmo forma, kad jų auka nutiestų kelią kitiems, nutiestų kelią kurti, (…) kokie skirtingi mes bebūtumėme, kokias skirtingas nuomones mes skirtingais gyvenimo klausimais beturėtume, bet vienas bendras vardiklis ir yra laisvė“, – pridūrė šalies vadovas.

Į Sausio 13-osios metinių minėjimą prie Vilniaus televizijos bokšto atvykusi 57-erių Birutė Steponėnaitė BNS sakė, kad Sausio 13-oji jai simbolizuoja laisvę, todėl ji privalo kasmet prisiminti, ko prireikė, jog ji būtų iškovota.

„Tai mūsų iškovota laisvė. Mes negalime čia nebūti tokią dieną, rimti dalykai dėjosi tais laikais. Jeigu nebūtų čia tos Sausio 13-osios, tai neaišku, kaip čia mes būtumėme gyvenę dabar“, – teigė moteris.

Su televizijos programų siuntimo paslaugomis dirbusi B. Steponėnaitė atsimena, kaip nutrūkus signalui iš Vilniaus, teko perkelti transliacijas į Kauną.

„Laukėme ir žiūrėjome televizorių, žiūrėjome (Eglę – BNS) Bučelytę, kai viskas užtilo. (…) Kai atsirado iš Kauno signalas, tada mes į siųstuvus pajungėme viską ir transliavome, kiek įmanoma“, – prisiminė ji.

Tuo metu 75-erių Albertas pabrėžė, kad ši diena jam labai svarbi, todėl jos paminėti ateina kiekvienais metais.

„Prieš 36-erius metus čia buvau. Mačiau visus tankus, kareivius švininiais veidais. Iš pradžių netikėjome, kad šaudys su tikrais šoviniais, buvo kraupu“, – BNS sakė vyras.

Prie Televizijos bokšto atvykusi 32-ejų Goda BNS sakė, kad šeimoje apie 1991-ųjų sausio įvykius buvo kalbama daug.

„Aš esu begalinė patriotė, aišku gimiau 1993 metais, tačiau mano šeimoje apie tai buvo labai daug kalbama, pasakojama, įdiegtas tas patriotiškumas. Viduje taip jaučiu, kiekvienais metais ateinu“, – teigė ji.

1991 metų sausį sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.

Sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių. Buvo sužeista daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.

1991 metų sausio 13-ąją žuvo ar nuo patirtų sužalojimų vėliau mirė Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vytautas Koncevičius, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus. Prie televizijos bokšto sužeistas Stasys Mačiulskas nuo sužeidimų ligoninėje mirė 1991-ųjų balandį.

Nors sovietų kariams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.