PagrindinisInterviuRAŠYTOJAS OLEKSIJUS ALEKSANDROVAS: ,,NORS NEBUVOME DISIDENTAI, BUVOME LAISVI ŽMONĖS IR TUO DIDŽIAVOMĖS”

RAŠYTOJAS OLEKSIJUS ALEKSANDROVAS: ,,NORS NEBUVOME DISIDENTAI, BUVOME LAISVI ŽMONĖS IR TUO DIDŽIAVOMĖS”

Paskelbta

Veronika Synenka/Tie2.lt

„Galima sakyti, kad epochos monstras nuolat haliucinavo, rydamas tuos, kuriuos pats išgalvojo ir kurių haliucinacijų vaisiumi pats buvo“, – rašo Oleksijus Aleksandrovas, romano-fantasmagorijos „Knygų knyga“ autorius. Šis romanas skirtas tam Kijevo meninės bohemos sluoksniui, kuris 7–8-ajame dešimtmetyje gyveno giliame pogrindyje ir neturėjo jokių galimybių iš jo ištrūkti be oficialaus sistemos „palaiminimo“.

Papasakokite apie savo gyvenimo kelią ir kas jus paskatino rašyti?

Gimiau Kijeve 1959 metais, taigi savo gyvenimu aprėpiau „tikrą sovietmetį“. Žinoma, gyvenimas truputį palengvėjo, nes prasidėjo „Chruščiovo atlydžio“ laikotarpis. Mano tėvas dalyvavo kare, buvo žurnalistas, todėl gerai suprato, kokioje aplinkoje gyveno. Jis buvo labai sąžiningas žmogus, nedarė karjeros, neėmė kyšių, todėl visada turėjo problemų su valdžia. Esu jam nepaprastai dėkingas už tai, kad mane auklėjo laisvės dvasia, palaikė visas mano fantazijas ir idėjas. Nuo pat vaikystės augau laisvu žmogumi.

Kaip pasirinkote rašytojo kelią?

Dar vaikystėje pats rašiau knygas, pats jas iliustravau, netgi nustatydavau jų kainą. Jau tada manyje buvo kažkas, kas prašėsi išsiliejimo. Būdamas studentas supratau, kad noriu rašyti. Baigiau filologijos fakultetą, beje, filologiją pasirinkau sąmoningai, norėdamas dirbti su kalba. Net institute visi buvome „po KGB kupolu“ – apie mus buvo renkama medžiaga, mus atidžiai stebėjo.

Ar jau tuo metu susidūrėte su nemalonumais, susijusiais su cenzūra?

Taip, buvome, sakykime, savotiška opozicija. Mūsų kursas buvo intelektualus, patekti į jį buvo labai sunku. Kartą sugalvojome laikraštį „Ab ovo“ (lot. „Nuo kiaušinio“). Jame buvo poezijos, prozos, kritikos apie studentų kasdienybę, kur net profesorius šiek tiek pašiepėme. Tačiau per paskaitas, kai koridoriai būdavo tušti, užsienio kalbų katedros vedėjas tą laikraštį nuplėšdavo nuo sienos. Nors nebuvome disidentai, buvome laisvi žmonės ir tuo didžiavomės. Tai buvo metas, kai ore tvyrojo kažkokia įtampa. Kijeve represijos buvo rimtos ir staigios, ypač lyginant su Maskva. Daugelis neatlaikydavo spaudimo, bet buvo žmonių, žinojusių, kaip kovoti su sistema. Taip pat egzistavo judėjimas, vadinamas „literatūriniu terorizmu“, apie kurį rašiau savo romane „Knygų knyga“. Aprašiau tai gana sarkastiškai, nes savo veikla jie labai priminė bolševikus – taikė panašius metodus.

Kaip trumpai apibūdintumėte savo kūrybą tiems, kurie su ja nėra susipažinę?

Bet kuris sveiko proto žmogus turi savo „knygų knygą“ – ypatingą istoriją apie savo keliones, tiek vidines, tiek išorines, kurios padeda augti ir įgyti patirties, reikalingos jau ne šiame gyvenime. Trumpai tariant, tai savotiškas kvestas. Jei domina – prisijunkite ir pamatysite, kaip tai vyko man.

Papasakokite daugiau apie savo romaną „Knygų knyga“. Kaip pradėjote jį rašyti?

Ją pradėjau rašyti dar studijų laikais. Viskas prasidėjo nuo sapno. Sapnavau, kaip einu su draugu, o jis man sako: „Oleksijau, supranti, tavo galva netinkama. Su šia galva normaliai negyvensi. Reikia ją pakeisti. Yra viena parduotuvė, einam, išsirinksi naują, aš tau padėsiu.“ Užėjome į tą parduotuvę, man nuėmė galvą ir bandė pritvirtinti kitą, bet ji vis netiko. Pabudau šaltame prakaite. Tada kilo idėja parašyti apsakymą Edgaro Alano Po stiliumi. Vėliau tas apsakymas pradėjo virsti romanu. Rašydamas turėjau daug mokytis – skaičiau įvairią literatūrą: ne tik grožinę, bet ir apie alchemijos istoriją, kostiumų istoriją, kitus kultūrologinius dalykus. Net fantastika turi remtis labai realiais dalykais, kuriuos galima paliesti, pauostyti, beveik paragauti. Man buvo svarbu, kad tekstas būtų tikroviškas, nes detalės formuoja didįjį paveikslą.

Visi romano įvykiai vyksta Kijeve. Kodėl šis miestas jus įkvėpė?

Kijevas – meistrų miestas, kur viskas atrodo įmanoma. Skirtingų kultūrų sluoksnių ir pasaulinių kultūrų sugyvenimas vienoje vietoje man visada atrodė natūralus. Tačiau man nepakako to Kijevo, koks jis buvo, ypač sovietmečiu. Jaučiausi gyvenąs dviejuose pasauliuose – tai mane labai žavėjo.

Romaną „Knygų knyga“ rašėte beveik 30 metų. Kaip keitėsi procesas keičiantis valdžioms ir istorinėms epochoms?

Iš esmės mano romanas – satyra Sovietų Sąjungai. Jame yra keletas siužeto linijų, kurios susilieja viena su kita. Per savo kartos patirtį aprašiau sistemą, kuri mus supo, vengdamas tiesmukumo ir naudodamas įvairius eufemizmus. Pavyzdžiui, romane KGB vadinamas „Pilkuoju bokštu“. Atgaivinau ir senus gatvių pavadinimus, kurie buvo pakeisti sovietmečiu. Visi reiškiniai tarytum tampa šio fantastinio audinio personažais. Rašant keitėsi ne tik valdžios, bet ir atmosfera. Man teko vėl ir vėl į ją pasinerti, kad perteikčiau kontekstą. „Knygų knyga“ – tai didelė forma, apimanti laiką ir erdvę. Ji baigiasi daugtaškiu, taigi lieka neužbaigta. Kompoziciją galima pavadinti „sferine“ – paskutiniai romano žodžiai tokie patys, kaip ir pirmieji.

Ar planuojate šio romano tęsinį?

Planuoju, bet kol kas nežinau… Turėjau idėjų trečiai daliai. Jau pradėjau rinkti medžiagą, kažką rašiau, bet pajutau, kad lengvu ir ironišku tonu rašyti nebegaliu – tai prieštarauja dabartinei mano realybei. Nuo 2014 metų pralieta daug kraujo… Kol kas neradau tinkamos intonacijos.

Jūsų nuomone, nuo ko reikėtų pradėti pažintį su ukrainiečių literatūra?

Ukrainoje turime daug aukšto lygio poezijos, sakyčiau, net pasaulinio. Patarčiau pradėti nuo klasikos – Jevheno Plužnyko, Maksymo Rylskio, ankstyvojo Pavlo Tyčynos. Jo „Saulės klarnetai“ – genialus kūrinys. Apie Tarasą Ševčenką net nekalbu – tai savaime suprantama, nes jis yra mūsų tautos mentalitetas, itin stiprus archetipas.

Naujausi straipsniai

IMIGRANTAI DUBAJUJE – VIENI DAUGIAUSIAI DIRBANČIŲ

,,Business Insider" Dauguma imigrantų persikėlė į Dubajų dėl saulės ir prabangos, tačiau vėliau dirba daugiau...

Rukloje inauguruota Pirmąja pavadinta Lietuvos kariuomenės divizija

BNS/Dominykas Biržietis Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje antradienį oficialiai įsteigta Lietuvos kariuomenės...

Kritikos dėl prorusiškumo sulaukęs finansų viceministras V.Gavrilovas traukiasi iš pareigų

BNS/Saulius Jakučionis Kritikos dėl prorusiškumo sulaukęs finansų viceministras Valentinas Gavrilovas antradienį feisbuke paskelbė pasitraukiantis iš...

Kvietimas į Maksymo Kryvcovo knygos pristatymą

Tie2.lt Šį vakarą, sausio 28 d., Vilniuje vyks renginys, skirtas pagerbti Ukrainos kovotojo ir poeto...

Daugiau

IMIGRANTAI DUBAJUJE – VIENI DAUGIAUSIAI DIRBANČIŲ

,,Business Insider" Dauguma imigrantų persikėlė į Dubajų dėl saulės ir prabangos, tačiau vėliau dirba daugiau...

Rukloje inauguruota Pirmąja pavadinta Lietuvos kariuomenės divizija

BNS/Dominykas Biržietis Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje antradienį oficialiai įsteigta Lietuvos kariuomenės...

Kritikos dėl prorusiškumo sulaukęs finansų viceministras V.Gavrilovas traukiasi iš pareigų

BNS/Saulius Jakučionis Kritikos dėl prorusiškumo sulaukęs finansų viceministras Valentinas Gavrilovas antradienį feisbuke paskelbė pasitraukiantis iš...