PagrindinisKinas,,Konklava": kai filmo estetika tampa dar vienu istoriją pasakojančiu aktoriumi

,,Konklava”: kai filmo estetika tampa dar vienu istoriją pasakojančiu aktoriumi

Paskelbta

Valdonė Rudenkienė/Tie2.lt

XV-ajame amžiuje Aleksandras VI, Borgija, buvo kaltinamas papirkinėjęs kelią į popiežiaus sostą. XVI-ajame amžiuje vienas konklavas truko 72 dienas, o kai vienas iš pagrindinių kandidatų mirė, buvo pasklidusių gandų, kad jis galėjo būti nunuodytas. Tuo metu Romoje bankininkai statė pinigų sumas, kas taps naujuoju popiežiumi. Taip buvo kuriama linija nuo istorijos iki šiandienos cirką primenančios žiniasklaidos atmosferos. Ar visa tai norėta pavaizduoti ir šiame filme?

Pagal Robert Harris romaną sukurtas, Golden globes apdovanojimą ir Oskaro nominaciją pelnęs filmas Conclave vaizduoja, kas vyksta už užkulisių per slaptą popiežiaus rinkimų procesą – su intrigų, šmeižto ir informacijos nutekinimo elementais. Filmas nukelia į užkulisius – į slaptą ir ritualinį procesą, kuris vyksta Vatikane po popiežiaus mirties, tačiau labiau primena šiuolaikinį politinį trilerį. Edwardas Bergeris, kurio filmas All Quiet on the Western Front (2022) laimėjo Oskarą už geriausią tarptautinį filmą, režisuoja tiksliai, estetiškai ir preciziškai laikosi konklavos proceso procedūrų. Filme atskleidžiamas esminis konfliktas: šis senovinis ritualas patenka į žiniasklaidos ir informacijos perpildytą XXI amžių.

Visgi, filmui svarbi jo kuriama psichologinė atmosfera. Filmas Conclave, pasak kūrėjų, parodo, kad net patys aukščiausi Bažnyčios vadovai turi tokias pačias silpnybes ir žmogiškąsias problemas kaip ir mes, pasauliečiai. Nepaisant religinių įsipareigojimų, kardinolai susiduria su tomis pačiomis dilemomis ir asmeninėmis krizėmis, kurios būdingos visiems žmonėms.

Filmas nagrinėja politinį ir asmeninį manipuliavimą, vykstantį per konklavą, kai kardinolai renka naują popiežių. Harrisas pabrėžia, kad nors pagrindinis siužetas sukasi aplink Bažnyčios hierarchiją, ši istorija yra universali, nes ji atskleidžia žmogaus silpnybes – nuo asmeninių abejonių iki politinių intrigų. „Tai yra ne tik apie religiją. Tai apie vidinį pasitikėjimą ir jėgas, kurios formuoja mūsų pasirinkimus“, – teigia Harris.

Nors Berger pritaria, kad Conclave dažnai valdo politika, jis pažymi, kad filme yra „gilus antrasis sluoksnis, tai, apie ką iš tikrųjų kalbama“, tai yra Lawrence’o vidinė dilema. „Jis išgyvena tikėjimo krizę. Jis sako: ‘Kaip kardinolui man kyla sunkumų su malda.” Tarsi aš sakyčiau: “Man sunku pasitikėti vaizdais, kuriuos užfiksuoja mano kamera. Tai egzistencinė krizė.“ Bergeris teigia, kad ši problema turėtų būti artima žiūrovams. „Filme – tai susiję su religija, tačiau apskritai tai galėtų būti ir vidinis pasitikėjimas. Ir tai iš tiesų buvo tai, kas mane įkvėpė ir kodėl norėjau kurti šį filmą“, – sako režisierius. Kitas  svarbus Conclave aspektas – Isabella Rossellini vaidmuo kaip sesers Agnes, vadovaujanti vienuolėms, kurios turi gaminti, tvarkyti ir apskritai tarnauti kardinolams. Jos vaidmuo turėtų likti tyliai užkulisiuose, tačiau, kaip Agnes sako vienoje siužeto scenoje: „Dievas mums davė akis ir ausis.“ Bergeris sako: „Aš visada sakiau: Isabella, kai esi scenoje, mes tikrai turime tave matyti, matyti, ką tu galvoji ir būti su tavimi. Todėl ją visada lydėjo artimas kameros planas – ji nebuvo tiesiog dalis scenos, ji buvo atskira scena.“ Režisierius priduria: „Patriarchalinė struktūra įgauna įtrūkimą šioje istorijos vietoje.“

Nors istorija nuosekli ir aiški, o pasakojimas logiškas ir įtikinamas, nuolat papildomas įtampa keliančiomis situacijomis ir emociniais asmeniniais išgyvenimais, ne vieną suglumina filmo pabaiga, apie kurią filmo scenarijaus autorius sako: ,,Turėjau dvasininką, kuris patvirtino, kad taip ir buvo”. O kaip buvo? Palikime intrigą.

Atskirai norėtųsi pakalbėti apie filmo estetiką, kuri filme užima išskirtinę ir labai svarbią vietą. Kai filmo estetika tampa pasakojimo dalimi, filmą žiūri ne tik dėl jo istorijos, bet ir dėl įspūdžio, kurį sukuria spalvos, šviesos, detalės. O čia režisierius, atrodo, apgalvojęs viską – net spalvų intensyvumas kartais kuria tokią įtampą, kad ir garso takelio nebereikia. O jis, beje, taip pat labai paveikus. Filme kamera keliauja tarsi režisieriaus akis, o mes kartu su ja. Kita vertus, Bergerio kūrybos stilius toks. Prisiminkime All Quiet on the Western Front, kur istorija pasakojama sekant paskui objektyvą ir neliks nieko keisto, kad režsierius žino ir mato, kaip ir ką turi fiksuoti kamera ir kokią svarbą ji užima šio jo filmo istorijos pasakojime.

 

Naujausi straipsniai

IMIGRANTAI DUBAJUJE – VIENI DAUGIAUSIAI DIRBANČIŲ

,,Business Insider" Dauguma imigrantų persikėlė į Dubajų dėl saulės ir prabangos, tačiau vėliau dirba daugiau...

Rukloje inauguruota Pirmąja pavadinta Lietuvos kariuomenės divizija

BNS/Dominykas Biržietis Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje antradienį oficialiai įsteigta Lietuvos kariuomenės...

Kritikos dėl prorusiškumo sulaukęs finansų viceministras V.Gavrilovas traukiasi iš pareigų

BNS/Saulius Jakučionis Kritikos dėl prorusiškumo sulaukęs finansų viceministras Valentinas Gavrilovas antradienį feisbuke paskelbė pasitraukiantis iš...

Kvietimas į Maksymo Kryvcovo knygos pristatymą

Tie2.lt Šį vakarą, sausio 28 d., Vilniuje vyks renginys, skirtas pagerbti Ukrainos kovotojo ir poeto...

Daugiau

IMIGRANTAI DUBAJUJE – VIENI DAUGIAUSIAI DIRBANČIŲ

,,Business Insider" Dauguma imigrantų persikėlė į Dubajų dėl saulės ir prabangos, tačiau vėliau dirba daugiau...

Rukloje inauguruota Pirmąja pavadinta Lietuvos kariuomenės divizija

BNS/Dominykas Biržietis Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje antradienį oficialiai įsteigta Lietuvos kariuomenės...

Kritikos dėl prorusiškumo sulaukęs finansų viceministras V.Gavrilovas traukiasi iš pareigų

BNS/Saulius Jakučionis Kritikos dėl prorusiškumo sulaukęs finansų viceministras Valentinas Gavrilovas antradienį feisbuke paskelbė pasitraukiantis iš...