BNS

Receptiniai nekompensuojami vaistai pernai, lyginant su 2024 metais, vidutiniškai pabrango 1,9 proc., o nereceptiniai vaistai – 3 proc., rodo Valstybės duomenų agentūros atliktas tyrimas.

Kaip antradienį pranešė agentūra, analizuojant 2025-ųjų kiekvieno mėnesio metinius pokyčius, kainų didėjimo tendencijos išlieka abiejose vaistų grupėse, tačiau didesnis kainų augimas stebimas nereceptinių vaistų grupėje.

Iš pastarųjų labiausiai – vidutiniškai 5,6 proc. – brango jutimo organus veikiantys vaistai, toliau pagal kainos didėjimą rikiuojasi kraują ir kraujodarą veikiantys vaistai (4,8 proc.) bei virškinimo traktą ir metabolizmą veikiantys vaistai (4,4 proc.).

Kita vertus, 0,7 proc. pigo sistemiškai veikiantys priešinfekciniai vaistai.

Tarp receptinių nekompensuojamų preparatų didžiausias 5,5 proc. brangimas pernai taip pat fiksuotas jutimo organus veikiantiems vaistams, 5,1 proc. pabrango sistemiškai veikiantys priešinfekciniai vaistai bei 4,3 proc. – antinavikiniai vaistai ir imunomoduliatoriai.

Tai yra pirmi Valstybės duomenų agentūros vaistų kainų pokyčio statistinio tyrimo rezultatai po to, kai tokį tyrimą 2023 metų gruodį agentūrai pavedė atlikti Vyriausybė.

Pradedant rinkti šiuos duomenis, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) vylėsi, kad reguliarus statistinis tyrimas leis užtikrinti efektyvesnį ir statistine informacija grįstą farmacijos politikos formavimą.

Vaistų kainų pokyčiai apskaičiuoti naudojant didžiųjų vaistinių tinklų teikiamus elektroninių sandorių kvitus, e.sveikatos sistemos e.recepto posistemę ir Vaistinių preparatų informacinės sistemos (VAPRIS) duomenis.

Statistinių rodiklių kokybę, anot agentūros, užtikrina ir pirmą kartą Lietuvos oficialiojoje kainų statistikoje naudojamas Tornqvisto (Tornkvisto) kainų indeksas, leidžiantis įvertinti pokyčius atsižvelgiant į vartotojų pasirinkimus pagal vaistų veikliąsias medžiagas.

Vaistų kainų pokyčiai skelbiami kartą metuose, kitas duomenų skelbimas numatomas 2027-ųjų pirmąjį ketvirtį.