BNS
Siekiama atkurti labiausiai pažeistas vieno didžiausių ir gražiausių Lietuvoje Margupio kadagyno Jurbarko rajone vietas – taip būtų sudarytos palankesnės sąlygos kadagynui plėstis.
Kaip BNS sakė Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos ekologas Vaidas Greičius, kadagyno būklė nėra ypač bloga.
„Buvo aptvarkytas (kadagynas – BNS) praeityje, tai ta būklė nėra itin kritiška, bet blogėja. Jeigu nieko nedarome, tiesiog prarasime, o kadagynai labai reta buveinė Lietuvoje“, – teigė V. Greičius.
Kaip numatyta gamtotvarkos plane, kurį įgyvendins direkcija, ketinama sutvarkyti maždaug 5 ha blogiausios būklės kadagyno plotus. Bus šalinami vietovei nebūdingi krūmai, žolynai, sumedėjusi kita augalija, pavyzdžiui, kaukazinės slyvos ar alksniai, kurie neleidžia kadagiams augti.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos teisės ekspertas Gintaras Gaidys sako, kad kadagynų atžalas naikina jas užgožiantys ir nustelbiantys augalai.
„Prieškary, pokary, kai būdavo ganomi gyvuliai, jie nuėsdavo plotus nepaliesdami kadagiukų, todėl jiems buvo geros sąlygos augti – gaudavo pakankamai erdvės ir šviesos“, – BNS sakė tarnybos atstovas.
G. Gaidžio teigimu, dėl pagerėjusios kadagynų būklės būtų palankios sąlygos veistis sparčiai nykstančiam melsvajam gencijonui, trims retoms drugių rūšims – smiltyninei hesperijai, juodajam apolonui, kurs saugomas ES, mažajai šaškytei, taip pat kalninei cikadai – stambiausiai cikadinių rūšiai, aptinkamai Lietuvoje.
Pasak G. Gaidžio, šiems drugeliams, cikadai ir augalams kadagynas yra palankiausia terpė egzistuoti.
„Jie būdingi pagal tam tikrą bioregioną. Lietuva priklauso borealiniam regionui, todėl daugmaž tos pačios rūšys ir kaimyninėse šalyse, per kurias taip pat tas borealinis regionas praeina. Todėl svarbu, kad tos teritorijos kažkiek susisiektų, kad būtų rūšių migracija, kad jos išliktų ir būtų gyvybingos“, – BNS kalbėjo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atstovas.
Kadagynas išsiskiria ir dygiosios slyvos augimviete. Šis augalas yra vienintelis nesukultūrintas ir savaime augantis aukštaūgis krūmas.
V. Greičiaus teigimu, sutvarkius kadagyno teritorijas kartu būtų pagerintos šių slyvų augimo sąlygos, nes jas irgi stelbia didesni medžiai, pavyzdžiui, baltalksnis, drebulė.
Pasak jo, kadagių augimvietei yra palankios sąlygos: „Šlaitai Margupio upelio gana statūs, iššildomi saulės – tokie susidaro tarsi kalnuose. Toks mikroklimatas palankus – sausumas neleidžia kitiems medžiams taip greitai apaugti ir dėl to ten išsilaikė ta tokia specifinis specifinė buveinė kaip kadagynas“.
V. Greičiaus duomenimis, seniausi kadagiai yra apie 190 metų amžiaus, jų aukštis siekia maždaug 5,5 metro, o 125 metų yra aukščiausias – 6,3 metro medis.
Kadagynų bendrijos Lietuvoje ypač retos, joms susiformuoti reikia ypatingų ekologinių sąlygų. Margupio kadagynas – likutis anksčiau gausiai augusių dygiųjų krūmynų plotų Dubysos ir jos intakų slėnių šlaituose. Jo slėnyje kadagynų bendrijos nesudaro ištisinio masyvo, o yra išsibarsčiusios kelių ar keliolikos arų fragmentais.
