AFP-BNS
Retųjų iškasenų atsargos didžiausiame Europoje telkinyje pietų Norvegijoje yra beveik dvigubai didesnės nei buvo manyta iki šiol. Tokius naujausius skaičiavimus antradienį paskelbė teises į šį telkinį turinti bendrovė.
„Rare Earths Norway“ (REN) pranešime teigiama, kad 150 kilometrų į pietvakarius nuo Oslo esančiame Fensfelteto telkinyje yra 15,9 milijono tonų retųjų oksidų, o tai yra apie 80 procentų daugiau nei buvo nurodyta 2024 m. skaičiavimuose.
„Tikimės, kad žymiai padidėjęs išteklių įvertinimas padidins „Rare Earths Norway“ projekto strateginę svarbą Norvegijai ir ES, o valdžios institucijos imsis ryžtingų veiksmų“, – teigė REN generalinis direktorius Alfas Reistadas.
Retieji metalai yra labai svarbūs gaminant viską – nuo išmaniųjų telefonų iki naikintuvų ir elektrinių automobilių, ir Europos Sąjunga juos klasifikuoja kaip kritiškai svarbius. Šiuo metu Europoje nėra išgaunama retųjų iškasenų, todėl ji yra itin priklausoma nuo tiekimo iš Kinijos.
REN teigia, kad naujų mėginių iš Fensfelteto telkinio analizė patvirtino didelius neodimio ir prazeodimio kiekius. Tai yra elementai, naudojami nuolatinio magneto gamybai elektromobiliams, žaliajai energijai ir gynybos reikmėms. Telkinyje taip pat yra „žymių“ niobio ir torio kiekių, „kurie galėtų tapti labai vertingais projekto šalutiniais produktais“, pridūrė bendrovė.
Tačiau prieš pradedant eksploatuoti šį telkinį, projektas turi įveikti aplinkosaugines kliūtis. Nors bendrovė žada eksploatuoti „nematomą kasyklą“ – su požemine gavyba ir trupinimu – projekto vykdytojai nori įkurti kompleksą senų miškų, turtingų biologine įvairove, apsuptyje.
Tyrimai šioje teritorijoje nustatė 78 gyvūnų ir augalų rūšis, įtrauktas į nykstančių rūšių sąrašą.
Dėl vėlavimų „Rare Earths Norway“ dabar siekia pradėti metalų gavybą 2030-ųjų pirmojoje pusėje.
