BNS
Savaitgalį praūžusiai audrai visoje Lietuvoje apgadinus itin daug elektros tinklų ir be elektros likus daliai mobiliojo ryšio stočių, Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) atstovas teigia, kad šiuo metu Lietuvoje nėra atsparaus, visą šalį dengiančio elektroninio ryšio.
„Reikia atvirai pasakyti, kad šiandien mes Lietuvoje neturime vienodai atsparaus, visą Lietuvą dengiančio elektroninio ryšio. Ir kad jį turėtume, turime investuoti ir turime kalbėti ne vien tik apie pareigas verslo subjektams, bet taip pat ir apie valstybės indėlį stiprinant ryšį visoje Lietuvoje“, – LRT radijui trečiadienį sakė RRT tarybos pirmininko pavaduotojas Darius Kuliešius.
Pasak jo, privataus ryšio operatoriams nustatyti griežti reikalavimai toliau plėsti infrastruktūrą – į ją būtinos papildomos 72 mln. eurų investicijos.
„Yra nustatyti RRT griežti infrastruktūros plėtros reikalavimai. Mes turime nemažai baltų dėmių vadinamų, kur yra gyventojai, neturintys kokybiško ryšio. Šitiems įpareigojimams ir plėtrai mes skaičiuojame, kad yra reikalingi papildomi 72 mln. eurų, kuriuos operatoriai turi investuoti ir tokiu būdu bus sustiprintas bendras Lietuvos ryšių infrastruktūros atsparumas, kokybė ir investicijų patrauklumas“, – teigė D. Kuliešius.
Anot D. Kuliešiaus, dėl didelės praėjusio šeštadienio audros vienu metu galėjo neveikti iki 800 mobiliojo ryšio bazinių stočių.
„Turėjome ypatingai didelio masto audrą, kur vienu metu atsijungė iki 800 bazinių stočių. Reikia įsivaizduoti, kad vienu metu 800 techninių brigadų mes neturime, kurios iš karto išvažiuotų į visas vietas atstatyti ryšio. Šitoje vietoje įsijungia prioritetai, kurie nustatomi pagal gyventojų skaičių, pagal kritinės svarbos objektus“, – aiškino jis.
RRT atstovas pabrėžė, kad liepos mėnesį patvirtintos taisyklės įpareigoja privačius ryšio operatorius po incidento praėjus parai užtikrinti ryšio veikimą.
„Mobiliojo ryšio operatoriai autonominiu režimu šiandien veikia naudodami dažniausiai baterijas ir tas terminas (veikimo – BNS) yra nuo dviejų iki keturių valandų. Šių metų liepos mėnesį priėmėme naujas taisykles dėl elektroninių ryšių nepertraukiamo veikimo. Yra numatyta sąlyga, jog operatoriai turi būti pasiruošę savo resursais užtikrinti ryšio veikimą, jeigu turime didelio masto incidentą, kuomet yra paveikiamas didelis kiekis gyventojų, praėjus 24 valandoms“, – teigė D. Kuliešius.
Anot jo, tam reikės investuoti apie 39 mln. eurų, o šiuos reikalavimus privataus ryšio operatoriai turi atitikti iki 2028 metų vidurio.
Susisiekimo ministrui Jurui Taminskui teigus, kad dėl sutrikusio privačių ryšio stočių darbo laikinai neveikė skrydžių valdymo bendrovės „Oro navigacija“ antrinio oro stebėjimo sistema, D. Kuliešius pabrėžė, kad sutartyse dėl elektros tiekimo paslaugas „Oro navigacijai“ teikiančioms mobiliojo ryšio stotims nustatyti reikalavimai, kokie taikomi buitiniams vartotojams.
„Pasikėlus sutartis matome, kad buvo nustatyti trečios kategorijos lygio elektros tiekimo reikalavimai, kas yra buitinio vartotojo standartas. Yra pasikeitę teisės aktai, yra pasikeitę reikalavimai, bet sutarčių peržiūra, rizikos įsivertinimas, kad buvo tiktai vienas maitinimo šaltinis ir nebuvo numatyti alternatyvūs maitinimo šaltiniai, šitie dalykai nebuvo įvertinti“, – pabrėžė RRT atstovas.
„Abi pusės, tiek paslaugos užsakovas, tiek paslaugos teikėjas nebuvo pakankamai rūpestingi ir šitoje vietoje reikėtų atlikti išsamų techninį tyrimą, nustatyti visas aplinkybes, kadangi mes žinome, jog šita sistema veikia ant dešimčių bokštų ir šiuo atveju neveikė vieno operatoriaus keli bokštai ir kito operatoriaus keli bokštai“, – pridūrė jis.
Prezidento patarėjas Ramūnas Dilba antradienį teigė, kad ryšio bokštai turėtų turėti elektros generatorius – tai leistų ilgesniam laikui užtikrinti jų veiklą.
Savaitgalį praūžusiai audrai visoje Lietuvoje apgadinus itin daug elektros tinklų ir be elektros likus daliai mobiliojo ryšio stočių, telekomunikacijų bendrovės antradienį pranešė apie gerėjančią situaciją.
