BNS/Dominykas Biržietis
Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje antradienį oficialiai įsteigta Lietuvos kariuomenės Pirmoji divizija.
Ceremonijos metu šalies ir krašto apsaugos sistemos vadovybė atidengė divizijos ženklą, sudarytą iš dviejų sidabro kalavijų aukso rankenomis. Po jais – romėniškas vieneto skaitmuo.
Paskelbus divizijos nuostatus, vadovavimą jai perėmė brigados generolas Aurelijus Alasauskas.
Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras ceremonijoje teigė, kad atkuriama divizija žymi „milžinišką kokybinį šuolį“ kariuomenei ir gynybinių pajėgumų stiprinimui.
„Divizijos štabo inauguravimas šiandien žymi labai svarbų etapą divizijos formavime. Galiu tik pasidžiaugti, kad nereikia kurti nuo nulio, nuo balto lapo, yra nemažas įdirbis padarytas per paskutinius penkerius–šešerius metus“, – kalbėjo R. Vaikšnoras.
Žurnalistams jis pažymėjo, kad šiuo metu divizijoje „apie du trečdaliai karių arba jų etatų yra suformuota“.
„Mums reikės paformuoti visiškai naujus, tai yra divizijos įgalintojus ir pulkus naujai kuriamus. Inžineriją reikės stiprinti, kad mobilumą kontroliuotume, toliašaudę artileriją, žvalgybos batalionas, mediciną turėsime stiprinti, karo policiją“, – sakė kariuomenės vadas.
Pasak jo, šie divizijos pajėgumai vystomi ir turėtų būti išvystyti per ateinančius penkerius–šešerius metus.
„Tam tikri padaliniai yra suformuoti, tik dabar buvo sujungti po viena vėliava, taip atpalaiduojant Sausumos pajėgų štabą, jo vadą, vadovybę, kad jie geriau dirbtų ir rūpintųsi resursais, kaip aprūpinti diviziją ir vystyti pajėgumus iki nustatytos datos 2030 metais“, – sakė R. Vaikšnoras.
Visiškai suformuotoje divizijoje turi būti apie 20 tūkst. karių. Kaip pažymėjo kariuomenės vadas, pirminis divizijos pajėgumas vystomas Rukloje, bet kariuomenė žvalgosi naujų teritorijų.
„Turime planą 15–20 metų į priekį norėdami užfiksuoti daugmaž teritorijas, kurias dabar kariuomenė turi, kurias galbūt būtų galima paimti valstybinės žemės ir nereikėtų blaškytis vienais metais ten, kitais metais kitoje vietoje“, – teigė R. Vaikšnoras.
„Šiuo metu planas yra turėti čia diviziją, tačiau kaip mums seksis paimti tam tikras teritorijas, kurios turėtų būti vystomos, bus dar proceso dalis. (…) Gali būti į Kauną“, – pridūrė kariuomenės vadas.
Kaip anksčiau skelbė kariuomenė, divizija kuriama egzistuojančių Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų „Geležinio Vilko“, „Žemaitijos“, rezervinės brigados „Aukštaitija“ pagrindu bei juos remiančių vienetų iš Karinių oro pajėgų, Karo policijos, Mokymų ir doktrinų, Logistikos valdybų ir kitų padalinių.
Diviziją sudarys trys brigados, artilerijos, inžinerijos pulkai ir žvalgybos batalionas.
Anot R. Vaikšnoro, personalas į diviziją bus skiriamas iš profesionalių karių, šauktinių ir rezervo.
„Mes niekada nebuvome pilnai šimtu procentų profesionali kariuomenė ir tokia nebūsime, ir nėra tokio tikslo. Tai yra iš trijų kategorijų: profesinės karo tarnybos kariai, yra šauktiniai, iki 4 tūkst. per metus, tiesa, sausumos pajėgose bus iki 3,6 tūkst., kiek galėsime absorbuoti pagal esamą infrastruktūrą. Ir aktyvus rezervas (…)“, – kalbėjo generolas.
Kariuomenė divizijos steigimą vadina atkūrimu ir pastebi, kad šalies ginkluotųjų pajėgų skirstymas į tokio dydžio vienetus yra susiklostęs istoriškai, nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų.
Šių laikų diviziją Lietuva siekia visiškai išvystyti iki 2030 metų, todėl Valstybės gynimo taryba prieš kelias savaites įtvirtino tikslą 2026–2030 metais krašto apsaugai skirti nuo 5 iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto.
Oficialiai nuolatinės divizijos Lietuvos kariuomenėje įsteigtos 1775 metais balandžio 11–12 dienomis, Seime patvirtinus etatus. Faktiškai jų formavimas, senuosius dalinius transformuojant į naują struktūrą, prasidėjo 1777-aisiais.
